Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai lietuvių politechnikos terminijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami sudurtiniai vertiniai būdvardžiai, vartojami lietuvių politechnikos terminijoje, siekiama nustatyti jų santykį su šaltiniu ir dariausius šių vertinių darybinius modelius, nurodyti taisyklingos bei abejotinos tokių vertinių vartosenos polinkius. Sudurtinių vertinių būdvardžių vartojama trečdaliu mažiau, negu sudurtinių vertinių daiktavardžių. Daugiausia vertinių yra iš rusų kalbos. Tačiau rusiškasis šaltinis gana dažnai turi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose. Tokių vertinių politechnikos terminijoje daugiausia (apie 7,2 proc.). Sudurtinių vertinių būdvardžių, nukopijuotų iš rusiškojo šaltinio, neturinčio analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų, politechnikos terminijoje vartojama 2,8 proc. visų sudurtinių lietuviškų terminų (būdvardžių). Tirtuose žodynuose beveik visai nevartojama sudurtinių vertinių būdvardžių, nukopijuotų iš vokiečių, anglų, prancūzų kalbų. Dariausios sudurtinių vertinių būdvardžių darybinės struktūros yra šios: būdvardis + daiktavardis, prieveiksmis + daiktavardis, skaitvardis + daiktavardis, įvardis + veiksmažodis. Šių vertinių kalbos dalys tapačios šaltinio kalbos dalims, tačiau vertinio dėmenimis einantys žodžiai yra grynašakniai, t. y. jų kamienai sutampa su šaknimis, o šaltinio dėmenys yra negrynašakniai – susideda iš šaknų ir priesagos: „ilgabangis“, rusų „длинноволновый“, anglų „long–wavelength“, vokiečių „langwellige“; Į + V tipo darybiniai vertiniai skiriasi nuo šaltinio ne tik nevienoda darybine struktūra, bet ir pačiomis kalbos dalimis, pvz.: „savirašis“, rusų „самопишущий“.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Būdvardžiai; Leksika; Politechnikos terminija; Skolinys; Sudurtiniai vertiniai; Sudurtiniai žodžiai; Technikos terminai; Vertiniai; Adjective; Adjectives; Compound loan-translations; Compounds; Lexis; Loan-translations; Loanword; Polytechnical terminology; Technical terms.