Sudurtiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami sudurtiniai vertiniai, vartojami lietuvių politechnikos terminijoje, siekiama nustatyti jų santykį su šaltiniu ir dariausias šių vertinių darybines struktūras, nurodyti taisyklingos bei abejotinos tokių vertinių vartosenos polinkius. Daugiausia sudurtinių vertinių yra išversta iš rusų kalbos. Tokių vertinių šaltinis dažnai yra tik tarpininkas, nes pats neretai esti vertinys iš kitų kalbų. Gana dažnai toks rusiškas šaltinis turi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose. Todėl sudurtinių vertinių, sudarytų pagal rusišką šaltinį, turintį analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose, politechnikos terminijoje yra daugiausia – 9,1 proc. visų sudurtinių lietuviškų terminų. Kiek mažesnė grupė vertinių, nukopijuotų iš rusiško šaltinio, neturinčio analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose. Šie sudurtiniai vertiniai sudaro 6,3 proc. visų sudurtinių lietuviškų terminų. Vertinių iš vokiečių kalbos minėtuosiuose žodynuose esama 2,3 proc. Lietuvių politechnikos terminijoje beveik visai nepasitaiko vertinių, tiesiogiai išverstų iš anglų, lotynų ir prancūzų kalbų. Dariausios sudurtinių vertinių darybinės struktūros yra adekvačiųjų vertinių: daiktavardis + daiktavardis (pusbangė), būdvardis + daiktavardis (aukštakrosnė), prieveiksmis + daiktavardis (visureigis) ir daiktavardis + veiksmažodis (smėliasvaidė); neadekvačiųjų vertinių: daiktavardis + daiktavardis (ortakis), daiktavardis + veiksmažodis (garsiagaudis), prieveiksmis + veiksmažodis (garsiakalbis) ir įvardis + veiksmažodis (savistaba).Reikšminiai žodžiai: Daiktavardžiai; Leksikologija; Politechnikos terminologija; Sinonimas; Skolinys; Sudurtiniai vertiniai; Sudurtiniai žodžiai; Technikos terminai; Vertiniai; Compound loans; Compounds; Lexicology; Loan-translations; Loanword; Nouns; Polytechnical terminology; Synonym; Technical terms.