Galūniniai vertiniai lietuvių technikos terminijoje

LTStraipsnio, remiantis lietuvių technikos ir fizikos terminų žodynais, nagrinėjamas galūninių darybinių vertinių santykis su šaltiniu, siekiama nurodyti taisyklingos bei abejotinos tokių vertinių vartosenos polinkius. Nagrinėjamieji vertiniai yra paimti iš lietuviškų politechnikos, skaičiavimo technikos ir fizikos terminų žodynų. Verstinių galūnių vedinių pogrupis nėra gausus. Šio pogrupio vertinių yra tik šiek tiek daugiau negu priešdėlinių darybinių vertinių. Verstiniai galūnių vediniai yra sudaryti iš veiksmažodžių. Visi verstiniai galūnių vediniai yra priešdėliniai. Vieni vertiniai išlaiko atitinkamo veiksmažodžio priešdėlį (paruoša, perlėkis), kitų vertinių atitinkamo žodžio priešdėlis keičiasi (priemaiša, antstatas, antstūmis). Norminiu atžvilgiu dauguma šių vertinių yra vartotini. Dažniausiai verstiniai galūnių vediniai tiesiogiai išverčiami iš rusų kalbos, tik kai kurių vertinių rusiškasis šaltinis turi analogiškų atitikmenų kitose (anglų, vokiečių) kalbose. Todėl tokie vertiniai į lietuvių fizikos ir technikos terminiją galėjo patekti tiek tiesiogiai iš rusų ar kitų (anglų, vokiečių) kalbų, tiek iš kitų kalbų per rusų kalbą. Tokiu atveju nustatyti tiesioginį ir netiesioginį vertinį gana sunku. Darybos atžvilgiu verstiniai galūnių vediniai yra dvejopi: adekvatūs (kai verstinis galūnės vedinys atitinka rusų kalbos nulinės sunksacijos darinį) ir neadekvatūs (kai verstinis galūnės vedinys atitinka rusų kalbos priesagos vedinį). Semantikos atžvilgiu ir vieni, ir kiti yra tikslūs.Reikšminiai žodžiai: Daryba; Galūniniai vertiniai; Leksikologija; Technikos terminai; Terminologija; Terminų žodynai; Vedinys; Derivation; Derivative; Flexional loan translations; Lexicology; Technical terms; Terminological dictionaries; Terminology.

ENBasing on Lithuanian dictionaries of physics and technical terms, the article analyses the relation between inflectional derivational loan-translations and the source, also aiming to indicate tendencies of correct and questionable usage of such loan-translations. Analysed loan-translations were taken from Lithuanian dictionaries of polytechnics, calculation technology and physical terms. The subgroup of translatable inflectional derivatives is not broad. There are only slightly more loan-translations of this subgroup than prefixed derivational loan-translations. Translatable inflectional derivatives are formed out of verbs. All translated inflectional derivatives are prefixed. Some of the loan-translations keep the prefix of the corresponding verb (paruoša, perlėkis), while prefixes of the corresponding word of other loan-translations are changing (priemaiša, antstatas, antstūmis). In standard sense, most of these loan-translations are usable. Usually translatable inflectional derivatives are directly translated from Russian, and Russian source of only some loan-translations have analogical equivalents in other (English, German) languages. Therefore, such loan-translations could have been included in the Lithuanian terminology of physics and technology either directly from Russian and other (English, German) languages, or from other languages through Russian language. In such case, it is quite difficult to determine direct and indirect loan-translation. In the case of composition, the translatable inflectional derivatives are twofold: adequate (when translatable inflectional derivative corresponds to the Russian derivative of zero suffixation), and inadequate (when translatable inflectional derivative corresponds to the Russian suffixed derivative). In the sense of semantics, both are correct.