LTStraipsnyje aptariami priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai politechnikos terminijoje. Analizuojami vertinių santykiai su šaltiniu ir pagrindiniu savosios kalbos žodžiu siekiant atskleisti vertinių motyvaciją ir vertinių darybos principus. Medžiaga imama iš įvairių terminų žodynų, mokslinių ir mokslo populiarinimo žurnalų, aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų vadovėlių. Įvairiarūšė medžiaga padeda nustatyti atitinkamus priešdėlinių ir priesaginių darybinių vertinių darybos polinkius bei jų vertinimo kriterijus. Priešdėliniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje paprastai kuriami tuo atveju, kai išvestinis terminologinis designatas išreiškiamas per pagrindinį designatą ir su pastaruoju yra susijęs tam tikrais klasifikaciniais ryšiais. Dabartinėje lietuviškoje politechnikos terminijoje priešdėliniai vertiniai vis dažniau daromi iš įvairių priesagų vedinių. Visus priesaginius darybinius vertinius galima skirstyti į realiuosius ir reliatyviuosius, veiksmažodinius ir vardažodinius. Veiksmažodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai yra 5 tipų: su priesagomis –imas (veiksmų pavadinimai), –tuvas (įrankių pavadinimai), –iklis (įrankių pavadinimai), –ėjas (veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai), –tojas (veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai). Vardažodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai vartojami tik su priesaga –urnas (ypatybių pavadinimai). Veiksmažodinių ir vardažodinių priesaginių darybinių vertinių darybinė motyvacija išryškėja iš dvigubų ryšių: struktūrinės ir semantinės vertinio – šaltinio ir vertinio pagrindinio žodžio sąsajos.Reikšminiai žodžiai: Derivatas; Polytechnic terminology; Priesaga; Priešdėlis; Semantika, žodžių daryba; Terminai; Terminas; Vertiniai; Vertinys; Derivative; Loan-translation; Politechnikos terminija; Prefix; Semantics; Suffix; Term; Terms; Word formation.