Kvapas ir garsas postmoderniuose ir neomoderniuose muzikos kūriniuose: sinestezijos problema

LTStraipsnio tikslas – pagal postmoderniuose ir neomoderniuose muzikos kūriniuose aptinkamus sinestezijos faktus apibrėžti pagrindinius dėsningumus, susijusius su akademinėje muzikoje atsirandančiais garso ir kvapo derinimo bandymais. Uždaviniai – išgvildenti ir palyginti ryškiausių šiuolaikinių muzikos kūrinių, susijusių su garso ir kvapo derinimo problematika, ypatybes, jas susieti su sinestezijos reiškiniais. Objektas – kvapo ir garso derinimo problema postmoderniojoje ir neomoderniojoje akademinėje muzikoje. Metodai – analizė, lyginimas, rekonstrukcija, apibendrinimas. Rezultatai – iškeliama hipotezė, kad kvapo ir garso derinimo muzikos kūriniuose galimybė nors ir kontroversiška, tačiau lavina sinestezijos pojūčius ir neturintiems šios įgimtos savybės klausytojams, yra istoriškai susijusi su nuo seno religinėse ir kulto apeigose derinamu įvairių pojūčių: garso (choro, vargonų), kvapo (smilkalų), skonio (komunija), vaizdo (paveikslai, skulptūros, architektūra), lytėjimo jungimu. Lietuvių akademinėje muzikoje, kaip ir Europos kompozitorių muzikoje, sinopsijos fragmentų yra „muzikinėje“ Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapyboje („Fuga“, „Miško muzika" – vaizdas ir „garsas“), Vidmanto Bartulio kūriniuose (opera „Pas de deux“). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Garsas; Kvapas; Muzika; Nemodernioji muzika; Neomodernioji muzika; Postmodernioji; Postmodernioji muzika; Sinestezija; Sinopsija; Color hearing; Music; Neo-modern; Neo-modern music; Post-modern music; Scent; Sound; Synesthesia.

ENAnalysis of synesthesia, blending of scent and smell, in academic music in Lithuania and abroad leads to the conclusion that the phenomenon is relatively new in the history of art. Examples show its existence in the European Christian liturgy. Blending of sound and sight, the so-called 'color hearing', is the most common case of synesthesia. Color hearing is found in the cultures of ancient India and China and is related to cosmology. Since the times of early Christianity until present days scent (incense), sound (music), sight (exceptional architecture, thematic paintings, clergy apparel), touch and taste (receiving the Eucharist) are blended in religious ceremonies. The phenomenon of synesthesia has caused scientists' interest for several ages. In the 20th century it was researched by neurology. Several well-known composers used sound and color synesthesia in their works, e.g., A. Skriabin, N. Rimsky-Korsakov, painter and composer M. K. Čiurlionis in unique allusions to sound in his paintings. During the last decade synesthesia of scent and sound has become a characteristic feature of neo-modern music and may be found in the compositions of Lithuanian composers, e.g., Sodeika's "Baza-Gaza“, V. Bartulis's "Siūlas“ (The Thread), opera "Pas de deux“ as well as of foreign composers, e.g. scent opera "The Green Aria“, staged at the Guggenheim Museum, New York, USA. Blending of scent and sound is found in the compositions of contemporary Lithuanian composers, e.g., R. Šerkšnytė's "Migdolųžydėjimas“ (Blossom of Almond Trees), D. Zakaras' "Putinas naktyje“ (The Snowball Tree in the Night). Here smell is encoded in the titles through poetical figures. Since the end of the 20th-beginning of the 21st century composers have started involving the audience into a performance by introducing real taste and scent. Synesthesia enriches pieces of music and draws the audience in. [abstract from

• Landschaftsmalerei versus Sonatenform. Die symphonischen Dichtungen "Miške" und "Jūra" von M. K. Čiurlionis = Landscape painting versus sonata form. The symphonic poems "Miške" and "Jūra" by M. K. = Peizažų tapyba versus sonatos forma. M. K. Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra" / Stefan Keym. Lietuvos muzikologija. 2009, 10, p. 8-28.
• Medžio vaizdiniai lietuvių akademinėje muzikoje : mitologijos simboliai, etninės kultūros reliktai ir buitiniai daiktai / Virginija Apanavičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 55-65. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015.