Kvapo semantikos raiška seniausiojo periodo lietuviškuose raštuose

LTStraipsnyje aptariama kvapo semantikos raiška seniausiojo periodo lietuviškuose raštuose. Seniausias periodas čia apsibrėžtas keliais pirmaisiais dešimtmečiais nuo pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo. Straipsnyje aiškinamasi, kokia vieta pirmųjų raštų leksikoje tenka kvapo semantikos žodžiams, kas ir kaip lietuviškai kvepia (ar smirdi) raštijos formavimosi pradžioje. Akcentuojama, kad su nedidelėmis išimtimis visi to laikotarpio raštai buvo labai vienodos siauros tematikos – daugiausia tai religinio pobūdžio veikalai, kuriuose aiškinamos tikėjimo dogmos, dėstomos Šventojo Rašto tiesos, pateikiama bažnytinių apeigų atlikimo tvarka, giesmių tekstai ir pan. Taigi kalbamųjų tekstų semantinis laukas gana ribotas ir vienodas. Tyrimui pasirinkti Rytų Prūsijoje gyvenusių pirmųjų lietuviškų knygų rengėjų – Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Vilento, Jono Bretkūno – tekstai. Apžvelgus minėtų autorių raštus ir paanalizavus juose užfiksuotus kvapo semantikos raiškos atvejus, daroma išvada, kad minėtos semantikos žodžiai yra senųjų raštų leksikos periferija. Nors, atrodytų, aptariamosios semantinės grupės žodžiai turėtų būti labai svarbūs žmogui ir jį supančiam pasauliui, nes jie kalba apie vien iš 5 svarbiausių jutimų – uoslę, tačiau taip nėra. Kalbamosios semantikos vartojimą riboja raštų žanras ir paskirtis, – kaip minėta, didžioji dauguma to laikotarpio tekstų yra religinio pobūdžio, todėl ir jų leksika gana vienoda, neįvairi, schematizuota ir sustabarėjusi.Iš nagrinėtų pavyzdžių matyti, jog apie kvapą daugiausia kalbama perkeltine prasme – kvepia / smirdi (neigiamos konotacijos kvapo semantikos žodžiai vartojami net dažniau nei teigiamos), tikėjimo tiesos / nukrypimai nuo tų tiesų, geri darbai / nuodėmės ir pan. dalykai. Tai religinės literatūros specifika. Beveik neabejotina, kad gyvojoje kalboje čia aptariamai semantikai reikšti buvo vartojama gerokai įvairesnė ir gyvesnė leksika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konotacija; Kvapas; Literatūra; Perkeltinė reikšmė; Religinė; Religinė literatūra; Semantika; Seniausias raštijos periodas; Tiesioginė reikšmė; Connotation; Literal; Literal meaning; Meaning; Metaphorical meaning; Religious literature; Semantics; Smell; The earliest period of writings.

ENPaper discusses representation of the semantics of smell in the Lithuanian writings of the earliest period. The earliest period here is defined by the first few decades after the appearance of the first Lithuanian book. The paper aims at finding out what place the words meaning smell take up in the lexis of the earliest Lithuanian writings, what and how smell (or stink) define at the beginning of the formation of writing. It is emphasised that all the writings ofthat period with a few exceptions were of mostly one very narrow theme in religious works and explained religious dogmas, the truths of the Holy Scripture, the rituals of religious ceremonies, hymn texts, etc. Thus the semantic field of the discussed texts is rather limited and homogeneous. The texts of Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas and Jonas Bretkūnas, the compilers of the first Lithuanian books from Eastern Prussia, were chosen for analysis. Having reviewed the writings of the above-mentioned authors and analysed the examples of representation of the semantics of smell, a conclusion has been drawn that the words with the mentioned semantics are in the periphery of the old Lithuanian writings. Although it seems that the words of the discussed semantic group should be of paramount importance for a human and the surrounding world as they deal with one of the five main senses, smell, this is not the case.The genre and the purpose of the said writings limit the usage of the discussed semantics - as it has been mentioned, most of the texts of the discussed period are religious by nature therefore their lexis is similar, lacking in variety, schematic and rigid. The analysed examples demonstrate that smell was mostly discussed in a metaphoric sense: religious truths/deviations from them, good deeds/sins, etc. smell/stink (words with the semantics of smell with a negative connotation are used more often than those with a positive one). Such is specificity of religious literature. Almost no doubt, that the discussed semantics was much more lively and diverse in the actual language of the period. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies