Sąjūdžio struktūrų kaita Šiauliuose 1988-1989 m.

LTNuo 1988 m. liepos 26 d., kada išrinkta Sąjūdžio miesto taryba (iniciatyvinė grupė), Šiauliuose prasidėjo centralizuotas judėjimo struktūrų kūrimo procesas. Juridiškai jis buvo baigtas 1988 m. spalio 23 d., Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime priėmus įstatus ir bendrąją programą. Kita vertus, Sąjūdžio padalinių veiklos optimizavimo procesas Šiauliuose vyko iki pat Nepriklausomybės paskelbimo ir net po to. Nuo 1988 m. liepos 26 d. Šiauliuose veikė dviejų lygių Sąjūdžio institucijos: Šiaulių miesto taryba (iniciatyvinė grupė) ir darbo kolektyvų (dažniausiai) rėmimo grupės. Pastarųjų skaičius sparčiai didėjo. Pradžioje šiauliečiai, bijodami įvairių valdžios sankcijų, gana neryžtingai jungėsi į tautinio atgimimo sąjūdį, nedažnas jų tikėjo laisvės perspektyva. Todėl Sąjūdžio pirmeiviai privalėjo savo pavyzdžiu uždegti žmones, parodyti iniciatyvą „iš viršaus“. Nors tai buvo totalitarinio režimo praktinės politikos elementas, bet dar pakankamai efektyvų poveikį sovietinio mentaliteto žmonėms. Norint paskatinti šiauliečių politinį aktyvumą ir sudaryti sąlygas daugiapartinei sistemai atsirasti, Sąjūdžiui reikėjo artimiau bendradarbiauti su tik pradėjusiom veikti politinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Taip 1989 m. rugpjūčio 4 d. atsirado politinis konsultacinis susirinkimas („Apvalusis stalas“), į kurį pradžioje įėjo socialdemokratai, demokratai, LLL Šiaulių skyrius, Lietuvos žydų kultūros draugija, Darbininkų sąjunga, krikščionys demokratai ir žalieji. 1989 m. rugsėjo 25 d. prasidėjusioje Sąjūdžio miesto konferencijoje pristatyti skirtingi LPS Šiaulių miesto organizacijos įstatų projektai, kurių vieną parengė V. Kačinskas, kitą - V. Vingras ir V. Vestertas. Pirmajame įstatų projekte didelis dėmesys skirtas politinių, visuomeninių organizacijų konsolidacijai ir jų tiesioginiam dalyvavimui Sąjūdžio veikloje.Tokia pozicija buvo perspektyvi: dėl to ne tik stiprėtų politinės, visuomeninės organizacijos, bet, svarbiausia, susiformuotų platus Lietuvos nepriklausomybės šalininkų frontas. V. Vingro ir V. Vesterto projekte bendravimas su partijomis, visuomeninėmis organizacijomis galėjo vykti tik apskritojo stalo, rengiamo tarybos prezidiumo, metu. Pastarąją instituciją turėjo sudaryti nuolatinių komisijų pirmininkai, seniūnas, jo pavaduotojas, atsakingasis sekretorius. Be to, šiame projekte didelės galios deleguotos seniūnui. Priėmus V. Kačinsko įstatų varianto formuluotę, valdybos veikloje galėjo dalyvauti politinių partijų įgaliotiniai. Taip Šiaulių sąjūdininkai pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje sugebėjo bendrai veiklai sutelkti visas politines jėgas. 1989 m. spalio 2 d. pasibaigusi konferencija kardinaliai pakeitė Šiaulių miesto Sąjūdžio organizacijos struktūrą. Pastarosios dėka sudarytas bendras miesto politinių jėgų frontas, galėjęs spręsti svarbiausias problemas. Kita vertus, konferencijoje ypač išryškėjo ideologiniai nesutarimai, egzistavę nuo pat judėjimo pradžios. Be to, vis įnirtingesnė tapo kova dėl valdžios pačiame Sąjūdyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ideologiniai skirtumai; Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS); Lietuvos persitvarkymo sąjūdis; Politinės organizacijos; Socialinės organizacijos; Sąjūdis; Sąjūdžio iniciatyvinė grupė; Tautinis sąjūdis; Šiauliai; Ideological differences; Lithuanian National Revival; Political organizations; Reform Movement of Lithuania; Reform Movement of Lithuania (Sajūdis); Social organizations; Sąjūdis; Sąjūdis Initiative Group; Šiauliai.

ENSince July 26, 1988, when the first council of Sąjūdis (its 'initiative group') was elected in Šiauliai, a centralized creation of its structures began. Legally it was finished on October 23, 1988, at the founding congress of Sąjūdis, during which the main statute and general programme were adopted. On the other hand, the process of coordinating Sąjūdis Šiauliai branch activities took place before the declaration of independence and even after it. Since July 26, 1988, two levels of Sąjūdis institutions existed in Šiauliai: a city-level council ('initiative group') and supporter groups mostly in working communities. Number of these groups was rapidly growing. At the beginning Šiauliai residents were reluctant to join the movement as they feared various sanctions of authority. Few believed in the future of real independence therefore Sąjūdis pioneers had to inspire people by their own example, show initiative 'from above'. Such 'top-down' initiatives were practical examples of resistance to the totalitarian regime and had a positive impact on people's mentality. The aim was to foster people to involve in politics and create conditions for a multi-party system, so Sąjūdis had to cooperate with newly-created political and social organizations. On August 4, 1989, a new consulting congress (the round table) was set up, which comprised the Social Democrats, the Democrats, the Lithuanian Freedom League Šiauliai branch, the Cultural Society of Lithuanian Jews, the Trade Union, the Christian Democrats and the Greens. On September 25, 1989, at the conference of Sąjūdis Šiauliai branch, several draft statutes were considered, one prepared by V. Kačinskas, another – by V. Vingras and V. Vestertas.The first one focused on consolidation of political and social organizations in the city and their involvement in Sąjūdis activities. That would not only strengthen political and social forces but also create a broad front of independence supporters. The second one emphasized that cooperation with parties and social organizations would take place at the round table level, be organized by the presidium of Sąjūdis. The presidium would comprise chairman, vice-chairmen and secretaries of permanent commissions, powers would be delegated to chairman. Under the draft of V. Kačinskas, the representatives of political parties would take part in the governing body of Sąjūdis. Sąjūdis Šiauliai branch was the first and the only branch that consolidated all political powers. At the conference on October 2, 1989 the organizational structure of Sąjūdis Šiauliai branch was completely changed and a common front of political forces able to solve main problems was set up in the city. However, ideological differences among them became evident and a fight for power intensified. [From the publication]