A New master and new serfdom: understanding the compulsory labour experience of Lithuanians during the German occupation
LTStraipsnyje nagrinėjama priverstinio darbo patirtis ir jos reikšmė lietuviams, kurie vokiečių okupacijos metu liko Oberoste, analizuojama, kaip Lietuvos piliečiai (vyrai) suvokė ir vertino priverstinį darbą bei kokios naujo tipo tarnystės formos įsirėžė į šios kartos kolektyvinę atmintį. Moterų patirčių analizė lieka nuošalyje, kadangi šiai temai reikalingi atskiri išsamūs tyrimai. Karą išgyvenusių asmenų patyrimai įprastai netampa bendrąja kultūrine atmintimi, o lieka asmenine trauma. Lietuvoje šiomis traumomis tyrėjai beveik nesidomi ir daug mieliau imasi analizuoti nacionalizmo reikšmę XX a. pradžios įvykių sūkuryje, todėl čia atliekama priverstinio darbo patirčių analizė mėgina užpildyti esamas istoriografijos spragas. Nagrinėjami civilių dienoraščiai bei memuarai atskleidė, jog priverstinis darbas buvo būdas naudotis pigia ar nemokama darbo jėga, o smurtas naudotas kaip legitimus būdas paskatinti asmenis geriau atlikti savo darbą. Apskritai, vokiečių politika oberoste lietuvių laikyta itin destruktyvia ir charakterizuota kaip sąmoninga „skaldyk ir valdyk“ politika vietinių gyventojų atžvilgiu. Priverstinis darbas ne tik suskaldė vietines kaimo bendruomenes, bet ir pagilino susvetimėjimo jausmą dėl to, kas laikytas ar nelaikytas „lietuviu“. Surinkti duomenys leido atsakyti į pagrindinį tyrimo klausimą, t. y. kodėl trauminė vokiečių okupacijos patirtis dažniausiai lieka už pagrindinio lietuvių kultūrinės atminties naratyvo ribų. Daroma išvada, jog pagrindinė to priežastis – priverstinio darbo patirtis nebuvo universali, t. y. jį patyrė tik likę Oberoste asmenys.Reikšminiai žodžiai: Katalikybė; Kultūrinė atmintis; Lietuviškumas; Pirmasis pasaulinis karais, Ober Ost, vokiečių okupacija, priverstinis darbas, baudžiava; Protestantai; Žydai; Catholicism; Cultural memory; First world war, Ober Ost, German occupation, compulsory labor, serfdom; Jews; Lithuanianness; Protestants.
ENThe article examines experience associated with forced labour and its significance to Lithuanians, who during the German occupation have remained in the Ober Ost, and analyses how Lithuanian citizens (men) had perceived and assessed forced labour, and which forms of new employment had been engraved in the collective memory of this generation. Analysis of women' experiences remains untouched because this topic requires individual detailed researches. Usually experiences of war survivors do not become a common cultural memory, but remain as a personal trauma. Researchers in Lithuania are hardly interested in such traumas and are much more interested in the analysis of the significance of nationalism in the beginning of the XX century; therefore, the analysis on experiences collected during the forced labour included in this article is attempting to fill the existing historiographical gaps. Analysis of civilian diaries and memoirs have revealed that forced labour was applied in order to use cheap or free workforce, while violence was used as a legitimate way to encourage individuals to perform the given tasks better. In general, Lithuanians saw German policy applied in the Ober Ost as extremely destructive characterizing it as a deliberate divide and rule policy towards the local population. The forced labour not only had divided the local rural communities, but also had deepened the feeling of alienation considering who is Lithuanian and who is not. The collected data have answered the main question of the research, i.e. y why the traumatic experience of German occupation usually remains beyond the boundaries of the main narrative of Lithuanian cultural memory. It is concluded that the main reason for this is the fact that the experience of forced labour was not universal, i.e. it was experienced only by those people who had remained in the Ober Ost.
