Dėl Pilypo Ruigio "Littaui∫ch=Deut∫ches und Deut∫ch=Littaui∫ches Lexicon [...]" (Königsberg, 1747) vokiečių-lietuvių dalies registro šaltinių: Ehrenreicho Weismanno "Lexicon Bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum [...]"

LTStraipsnyje nagrinėjami Pilypo Ruigio žodyno ,,Littauisch=Deutsches und Deutsch=Littauisches Lexicon [...]“ (Königsberg, 1747) šaltiniai. Ruigys savo žodyno pratarmėje rašo: ,,Vokiškojo registro pagrindu padėjau Weismano ,,Leksikoną“ (,,legte zum Grunde des deutschen Registers das Lexicon Weismanni“), tačiau nenurodo nei Weismanno vardo, nei naudoto žodyno leidimo metų. Lietuvių leksikografijos istorijoje žodyno ,,Lexicon bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum“ autoriumi paprastai laikomas Bažnyčios istorikas Christianas Eberhardas Weismannas (1677-1741), tačiau nevienodai nurodomas žodyno leidimas ir metai. Remiantis Weismanno žodynų leidimų ir bibliografijos duomenimis nustatyta, kad Ruigio minimas žodynas yra ne Christiano Eberhardo Weismanno, t. y. sūnaus, bet jo tėvo vokiečių teologo ir pedagogo Ehrenreicho (Erich, lot. Eryc) Weismanno (1641-1717) žodyno 8-tas leidimas 1725 m. Sprendžiant iš žodyno dalių rengimo chronologijos, manytina, kad Ruigys naudojosi šiuo ar dar ankstesniu (1715 m.), o ne 1741 m. ,,Lexicon bipartitum“ leidimu. Iš Weismanno Ruigys perėmė ir pirmą kartą lietuvių leksikografijoje panaudojo dvikalbių žodynų skirstymą į analitinius ir sintetinius. Straipsnyje apžvelgiami Weismanno žodyno leksikos šaltiniai ir jų įtaka Ruigio žodyno korpusui bei žodžių straipsnių sandarai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodynas; Leksikografijos istorija; Šaltiniai.

ENThis article analyses the sources of Pilypas Ruigys’ Litauisch-Deutsches und Deutsch-Litauisches Lexicon [...] (Königsberg, 1747). Ruigys says in the introduction to his dictionary that he “legte zum Grunde des deutschen Registers das Lexicon Weismanni” (“arranged the Weismann dictionary on the basis of the German Register”), but he does not specify Weismann’s first name, nor the date of the dictionary he used. In the history of Lithuanian lexicography the Church historian Christian Eberhard Weismann (1677–1741) is held to be the author of the dictionary Lexicon bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum, however the place and date of publication of the dictionary are not consistently quoted. It has been established, using knowledge of the dates and bibliographical details of dictionaries published by people named Weismann, that the dictionary Ruigys refers to is not the one by Christian Eberhard Weismann, but the eight edition (published in 1725) of a dictionary by his father, German theologian and pedagogue Ehrenreich (or Erich, Latin Eryc) Weismann (1641–1717). Judging from the chronology of publication of various parts of the dictionary, it is thought that Ruigys used the eighth edition or perhaps an earlier one (published in 1715), not the Lexicon bipartitum (published 1741). Ruigys adopted from Weismann for the first time in Lithuanian lexicography the classification of bilingual dictionaries into analytic and synthetic. This article reviews the sources of Weismann’s dictionary’s lexicon and their influence on the corpus of Ruigys’ dictionary and the structure of the explanatory articles for the entries.