Užmirštoji partimento kultūra - profesionalaus muzikinio ugdymo ištakos

LTPastaraisiais metais kai kuriuose Vakarų Europos ir Amerikos muzikos universitetuose greta dominuojančios vokiškosios Generalbass bei Harmonielehre tradicijos muzikos teorijoje pradėta naudoti ir kiek senesnė, tačiau šiuo metu dar retai kam žinoma harmonijos pagrindų sistema – itališkasis partimento. Pradedant baroko epocha daugiau kaip du šimtmečius (apie 1650-1870) kone visose Italijos konservatorijose harmonijos, improvizacijos ir kompozicijos mokymo pagrindu buvusi partimento tradicija tapo ir tam tikra eksporto preke – daugybės kompozitorių teorinio ugdymo metodu visoje Europoje bei vienu esminių XIX a. pradžios vokiečių muzikos teorijos elementų. Straipsnio tikslas – apžvelgti partimento radimosi ir plėtotės istoriją, išryškinti šios teorinių žinių mokymo formos įtakas visai muzikinio ugdymo sistemai, konservatorijų kaip specializuotų muzikos mokymo institucijų radimuisi bei suklestėjimui. Straipsnio uždavinys – pagrįsti, jog partimento teorija turėjo mokyklos bruožų ir keletą šimtmečių darė poveikį daugeliui Europos kompozicinių mokyklų. Rengiant straipsnį taikyti tradiciniai metodai: istorinis chronologinis, aprašomasis ir šaltiniotyros. Dėl nedidelės darbo apimties buvo įmanoma tik probėgšmė teorinė objekto analizė. Straipsnyje hipotetiškai teigiama, jog europiniame kontekste partimento kaip mokyklos ir bendrojo kultūros reiškinio reikšmė dar nėra galutinai įsisąmoninta. Išsamus reiškinio tyrimas lietuvių kalba taip pat dar nėra pasirodęs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Improvizacija; Klavesinas; Konservatorija; Menas; Mokykla; Muzikinis ugdymas; Muzikos mokymas; Partimento; Partimento (pl. parimenti; Partimento kultūra; Vargonai; Art; Conservatoire; Conservatory; Culture of partimento; Harpsichord; Improvisation; Musical education; Musical training; Organ; Partimento; Partimento (pl. parimenti; School.

ENIt is scarcely more than a decade that some European and American musical theoreticians have recognised the existence of a musical training system called partimento. This was an Italian music theory prior to the German Harmonielehre, which has held the prevailing position from the Romantic era onwards. There was only one text concerning partimento in pre-war musicology: by Karl Gustav Feilerer "Le Partimento et l'organiste au XVIIIe siécle" (Freibourg, 1934) with its German translation "Der Partimento-Spieler" (Leipzig, 1940). The recent research of Ludwig Holtmeier, Giorgio Sanguinetti, Robert O. Gjerdingen and some others draws attention towards the "forgotten culture of music theory" (Holtmeier), which had its beginnings in musical praxis of Italian conservatories in the Early Baroque and spread within 200 years over the whole of Europe. It is also possible that some Lithuanian composers had still studied partimento in the 1930s and 1940s as students of Nadia Boulanger at Ėcole Normale de Musique in Paris. This article deals with the history of partimento in connection with the development of musical education in Italian conservatories. The partimento school had showed its strength since the Baroque era when a huge amount of Italian professional musicians had found their way to various European wealthy courts and were involved in leading the musical culture there.The system of teaching partimento clearly had all the attributes of a school: an elaborated programme, clearly defined pupil-teacher relations, and a long-lasting tradition. However, the universality of this system of education and the possibility of its application during different stylistic epoques makes it comparable to the theoretical sciences such as counterpoint, or musical forms, making it possible to accept its adequacy in the schools of musical epoques or musical genres. [From the publication]