Kohabitacijos raida Lietuvoje
LTStraipsnio tikslas – atsižvelgiant į teorinius kohabitacijos raidos modelius identifikuoti kohabitacijos raidos Lietuvoje stadiją. Tyrimo empirinės informacijos šaltiniai, yra Kartų ir lyčių tyrimo pirmosios (2006 m.) ir antrosios (2009 m.) bangų duomenys, Europos vertybių studijos (2008 m.) duomenys. Atlikta analizė rodo, kad Lietuva XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje įžengė į antrąją – pastovumo – kohabitacijos raidos stadiją, nors pagal kai kurias dimensijas dar turi ir pirmajai kohabitacijos raidos stadijai būdingų bruožų. Kohabitacijos paplitimas, tranzicijų iš kohabitacijos į santuoką pobūdis bei kultūrinis kohabitacijos priėmimas atitinka antrąją teorijoje išskiriamą kohabitacijos raidos stadiją. Kohabitacijos pozicija teisinėje sistemoje bei vaikų susilaukimo lygmuo atitinka pirmąją raidos stadiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kohabitacija; Kohabitacijų raida; Šeimos deinstitucionalizacija; Šeimos pokyčiai; Cohabitation; Development of cohabitatio; Development of cohabitation; Family deinstitutionalisation; Family transformation.
ENAim of this paper is to identify the developmental stage of cohabitation as a first union in Lithuanian society within the theoretical framework of the three-stage model developed by Sobótka and Toulemon (Sobótka, Toulemon 2008). The paper is based on the analysis of the first and second wave of the longitudinal panel Generations and Gender Survey (2006 and 2008) and European Value Study data (2008). The study results prove that the state of cohabitation at the beginning of the 21st century in Lithuania corresponds to the second stage (permanency), but also portraying some features of the first stage of the development of cohabitation (diffusion). In terms of the incidence of cohabitation, transitions out of cohabitation, and public acceptance, the state of cohabitation in Lithuanian could be attributed to the second developmental stage. The acceptance of cohabitation by the law and childbearing and childrearing patterns places the cohabitation in Lithuania within the first developmental stage, however. [From the publication]
- 1970-1984 metais Lietuvoje gimusios kohortos reprodukciniai sprendimai / Ernesta Platūkytė. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2022, Nr. 1 (50), p. 44-65.
- Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje / Irma Dirsytė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2021, Nr. 23, p. 26-40.
- Skyrybų motyvai: individualūs, partnerystės, skyrybų proceso veiksniai / Aušra Maslauskaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (1), p. 7-29.
- Šeiminio gyvenimo kelio trajektorijos: sekų analizės rezultatai / Irma Dirsytė, Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 139-147.
