Lada (Didis Lado) baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuse

LTSlavų rašytiniuose šaltiniuose paminėtų dievybių (Lyada, Dzydzilelya) autentiškumo klausimas lieka vis dar spręstinas. Laisvai kompiliuojant slavų rašytinius šaltinius, Lada, Ladonas priskirti ir baltams. Iš tikrųjų baltiški šaltiniai tik paliudija buvus apeigų, kurių metu giedama kartojant refrenus lado, laduto. Nekritiškas naudojamasis XVI a. rašytiniais šaltiniais ir XIX a. vidurio etnografų (romantikų) darbais leido tyrėjams ledų dienos apeigas interpretuoti kaip žiemos dievaitės Lados garbinimą. Baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuose bei tautosakoje paliudytas refrenas lado (įvairios jo formos) atlieka dievybės, o vėliau ir pasaulietinio valdovo, pagrindinio apeigos atlikėjo išaukštinimo, pasveikinimo, pagarbinimo funkciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lada; Mitologija; Baltų ir slavų teonimai; Lada; Lithuanian mythology; Theonyms of Balts and Slavs.

ENThe question of the authenticity of the deities mentioned in Slavic written sources (Lyada, Dzydzilelya) is still open to debate. In some compilations about Slavic written sources, Lada and Ladonas are ascribed to the Balts. In fact, the only thing attributed to Baltic sources is that there were rites during which there were chants featuring the repeated refrain lado, laduto. Injudicious use of 16th century sources by 19th century romantic ethnographers led researchers to interpret the ledų dienos (Ice Days) rites as being in honour of the goddess of winter, Lada. The refrain lado (in various form), which has been recorded in Baltic and Slavic written sources and attested in folklore, served the purpose of greeting and honouring the deity in the earliest forms of the rite; later it was addressed to the lay person, possibly a ruler or local official, who officiated in the rite.

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics