The Idea of polyphony in the visual works of Mikalojus Konstantinas čiurlionis (1875-1911)
LTSimbolizmo ir abstraktaus meno pusiaukelėje patalpinti lietuvių dailininko, kompozitoriaus ir poeto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vizualiniai kūriniai atskleidžia ypatingai savitą požiūrį j įvairiopas atitiktis, galinčias egzistuoti tarp garsų pasaulio ir plastinio meno. Sonatos, preliudo, fugos pavadinimus jis suteikė keletui ciklų, sukurtų 1906-1908 metų laikotarpiu, pabrėždamas kokią svarbią reikšmę jo tapybos kūriniams turi muzika, ne tik kaip įkvėpimo šaltinis, bet, visų pirma, kaip formali paveikslo erdvės organizacija, vedanti link naujų formos, erdvės ir laiko sampratų. Siekdamas atskleisti paraleles tarp muzikos ir kitų menų, Čiurlionis sutelkė dėmesį į laiko klausimą, laiko dimensiją, galinčią suteikti ritmą plastinėms idėjoms, perteikti judesį jį sudarančių elementų artikuliavimu. Šie elementai organizuojami pagal motyvų varijavimo ir transformavimo principus, jie sutapdinami ir gretinami skirtinguose paveikslo paviršiaus lygmenyse, perteikia polifonijos įspūdį, homogeniškos medžiagos eksponavimą ir plėtotę. Čiurlionis savo vizualiąją kalbą grindžia muzikos ir plastinių menų struktūrinių ekvivalencijų sistema. Jo požiūris į garsų ir vizualiųjų fenomenų atitikmenį kardinaliai skiriasi nuo „muzikos piešimo“ metodo, kai muzikos klausytojui sukelti jausmai perteikiami piešimo technikos priemonėmis.Jis turtingą kompozitoriaus patirtį ir gerą muzikinės organizacijos principų žinojimą panaudoja tam, kad pasiūlytų žiūrovo pajautai patirtį, kuri pabrėžia tapybos temporalinę dimensiją. Šiuo tikslu jis sukūrė daugybę metodų ir procesų: tematinį atskirų motyvų sąryšį viename paveiksle arba tarp atskirų ciklo dalių; artikuliuodamas plastines formas pagal vidinį ritmą; pritaikydamas tempo, melodijos, kontrapunkto sampratas vizualiai koncepcijai, atsižvelgdamas į tai, kokį dailininkas norėjo perteikti atskiros ciklo dalies charakterį; ieškodamas tonų homogeniškumo spalvų paletėje. Panaudodamas minėtas priemones Čiurlionis pasiekia tokį vizualinės erdvės „muzikalumo“ lygmenį kaip ir kurdamas muziką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abstraktusis menas; Fugos struktūra; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; XX a. pradžios tapyba; Modernistinė kryptis; Muzika; Polifonija; Polifoninė muzika; Raiškos reikšmės; Simbolizmas; Tapyba; Vizualinis menas; Abstract art; Means of expression; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Music; Painting; Polyphonic music; Polyphony; Structure of fugue; Symbolism; The painting of the beginning of 20th c; Visual art.
