Draudimų filosofijos paveldas komunikacijos ir informacijos politikos raidoje

LTLietuviškos spaudos lotyniškomis raidėmis atgavimas - didžiulis laimėjimas, tačiau reikia įvertinti draudimo pasekmes istorinės raidos probleminiu aspektu. Straipsnyje aptariama, koks viešosios minties ir socialinių tradicijų paveldas atsispindi dabartiniuose mūsų visuomenės santykiuose, tiriamos informacinių draudimų pasekmės, siekiant atskleisti daug prieštaringų dalykų, padėsiančių kurti visuomenės rytdieną. Pirmtakų socialinių santykių patyrimas, kai jiems reikėjo nuolat paisyti politinių draudimų, baimintis valdžios persekiojimų, atskleidžia sudėtingai susikūrusios nacionalinės informacijos mainų ir laisvo žodžio raiškos sistemos trūkumus. Neigiamas politinių informacijos mainų draudimo patyrimas palieka visuomenės sąmonėje gilių žaizdų: galiausiai net jos intelektualusis elitas neperpranta dvasinių aplinkos vertybių, kuriomis naudojasi (gimtoji kalba, urbanistiniai paminklai, taikomosios dailės kūriniai). Paradoksalu, kad galime įžvelgti politinių draudimų naudą - juk jie padėjo pačiai inteligentijai telktis ir kitus telkti pasipriešinimui. Komunikacijos ir informacijos studijos draudimų aspektu parodo, koks tikrovėje būdavo valdžios (valdovų) ir jos pavaldinių interesas formuojant viešąją nuomonę pasitelkiant periodinę spaudą. Komunikacijos ir informacijos politikos raidoje draudimų laikotarpiai atskleidžia d konfliktų, tragedijų, dramų. Komunikacijos istoriškumo esmė ta, kad ji padeda atskleisti praeities ir dabarties procesų panašumą. Būtent iš "ten" traukdami motyvuotus atsakymus, galime atsakyti į klausimą, kodėl dabar mūsų komunikacijos procesai yra būtent tokie.Reikšminiai žodžiai: Lietuviška spauda; Spaudos atgavimas; Informacijos vaidmuo; Knygnešystė.

ENThe Lithuanian sources, first of all – the Lithuanian metrics, allow for speaking of the possibilities of existing of the Lithuanian manor not only in 1544-1548, but also after 1548. Another significant fact is that the last Jagiellon resided in the Grand Duchy of Lithuania and especially in Vilnius for a long period of time, where he created one of the largest of his residences. The existence of a separate Lithuanian manor during the years of rule of Sigismund II Augustus is evidenced by its support from the treasury of the Grand Duchy of Lithuania and the peculiarities of functioning of such a manor are evidenced by its structural elements. The most important positions were held by representatives of the Grand Duchy of Lithuania, who also dominated among the courtiers and servants therefore that was an integral Lithuanian manor in terms of positions and the national composition. Not always the manor was a copy of a Polish manor, on the other hand, hypotheses are made that its replication was not perfect. The courtiers, who served in the manors of the Grand Duke in the province, especially integrated themselves into the Lithuanian manor of the ruler. Their positions were, in part, related to the economy. Therefore, when evaluating the manor of Sigismund II Augustus, one should speak not of an integral Polish manor, but rather of the existence of two manors, i. e. Polish and Lithuanian simultaneously. Such a situation, with certain corrections, remained after the Union of Lublin. This was another way for the elite of the Grand Duchy of Lithuania to entrench their statehood positions.