The Problem of evaluation of impact of EU structural support on the development of the territory of Lithuania

LTNors Lietuvos teritorija yra palyginti nedidelė, tačiau ekonominiai jos išsivystymo skirtumai yra akivaizdūs. Egzistuojanti statistinė informacija neleidžia objektyviai jų įvertinti, nes pagrindiniai ekonominiais rodikliai pateikiami tik apskričių lygmeniu. Deja, Lietuvos apskritys nėra tinkamas teritorinis vienetas ekonominiams reiškiniams vertinti, nes jos nefunkcionuoja kaip vieningos ekonominės teritorinės sistemos ir skirtumai jų viduje tarp atskirų savivaldybių dažnai akivaizdžiai didesni nei tarp apskričių. Tyrimas atskleidė, kad esminių BVP dalių skirtumai Lietuvoje siekia kelis ar net keliolika kartų, todėl ES parama gali turėti didelės įtakos šalies plėtros tendencijoms. Svarbiausi paramos šaltiniai, iš kurių iki 2009 m. faktiškai buvo teikiama parama, yra Bendrasis programavimo dokumentas, Sanglaudos fondas bei parama žemės ūkio gamybai per tiesiogines išmokas. Formali lėšų pasiskirstymo statistika iliustruoja, kad parama gauta pagal Bendrąjį planavimo dokumentą pasiskirstė gana tolygiai. Labiausiai išvystytos savivaldybės, ypač didieji miestai, negavo daugiau paramos nei kitos savivaldybės. Daugiausia paramos sulaukia kurortai, todėl nenuostabu, kad savivaldybės siekia šio statuso. Parama žemės ūkiui daugiausia skiriama remti intensyvaus žemės ūkio kraštus ir veikia šalies teritorijos išsivystymą dvejopai: mažina skirtumus tarp kaimo ir miesto, tačiau didina tarp intensyvaus ir mažai intensyvaus žemės ūkio vystymosi teritorijų. Struktūrinė parama iš Sanglaudos fondo pasiskirsto netolygiai, tikrieji paramos gavėjai arba savivaldybės, kurių augimą ji veikia, dažnai nesutampa su formaliaisiais naudos gavėjais.Norint įvertinti realią tokios paramos įtaką šalies raidai, reikalinga gilesnė atskirų projektų analizė. O geriausiai ES paramos įtaką atskirų regionų raidai galėtų įvertinti tie, kurių gerovei ji skirta, t. y. Lietuvos gyventojai. Formali statistikos analizė neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti pasitaikančių teiginių apie netolygų paramos paskirstymą bei didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gaunamą išskirtinai didelę dalį. Taip pat akivaizdu, kad pakoregavus ES paramos skirstymo principus, suskaidžius šalį į kelis NUTS 2 regionus, situacijos iš esmės nepavyks pakeisti ir garantuoti, kad paramą gaus tie, kam labiausiai jos reikia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ES parama; Regionine plėtra; Regioninė plėtra; Vietos plėtra; EU support; Local development; Regional development.

ENIt would be hard to seriously argue about the positive general influence of EU support on the economic development in such small (NUTS 2 size) and relatively poorly developed countries like Lithuania. However the actual impact of such support on spatial development inside the country is quite uncertain. The urban system with many medium size cities, which was developed in Lithuania during the Soviet period, ensures polycentric development of the country. Social relations between different regions and even municipalities are quite weak and rapid economic development in one part could make little impact on the quality of life in another. The paper aims to reveal the distribution of EU support inside the country, trying to verify a popular pre-assumption that most of the benefits of such support goes to major cities, especially capital Vilnius. Such pre-assumption often leads to the idea of necessity to change the principles of distribution of EU support and the whole regional governance of Lithuania. The author also tries to introduce alternative ways of measurement of impact of EU support on spatial development of the country, which would be based on the establishment of its impact on subjective indices such as quality of life or level of happiness in various localities. This paper stresses the need to pay attention to inter-subjective aspects of consequences of implementation of EU regional policy in different localities. [From the publication]