Lietuvos kaimo bendruomenės ir lokalinis vystymas

LTAtkūrus nepriklausomybę, Lietuvos kaimo visuomenė dėl kolektyvinio žemės ūkio modelio transformacijos išgyveno gilius socioekonominius ir teritorinius pokyčius. Kolektyvinių ūkių išnykimas išardė pusę amžiaus kurtus socialinius ryšius ir sukrėtė vietos bendruomenės gyvenimą. Lietuvos teritorinė administracinė reforma neįteisino savivaldos žemiausiame teritoriniame lygmenyje ir neleido sukurti demokratinio valdymo struktūrų, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Kaimo bendruomenių kūrimasis yra atsakas į atstovaujamosios demokratijos stoką lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Didelė dalis kaimo bendruomenių kuriasi kaimuose, kurių plėtra buvo apleista ir stabdoma vystant centrinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietes. Mažų kaimų, kurie sovietiniais metais buvo įvardinti kaip „be perspektyvos“ ir pasmerkti išnykimui, atgimimas parodė, kad vietiniai gyventojai nori sugrįžti prie „konkrečios“ vietovės, tai yra teritorijos, kuri jiems turi prasmę ir kurioje jie save identifikuoja. Lietuvai įstojus į ES, bendrijos iniciatyva LEADER programa yra viena iš pagrindinių kaimo lokalinio vystymo finansinių priemonių. Straipsnyje analizuojama LEADER programos taikymo Lietuvoje specifika ir kaimo bendruomenių vaidmuo lokalinei kaimo plėtrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Joniškio VVG; Kaimo bendruomenė; Kaimo vystymas; LEADER programa; Lokalinis vystymas; LAG Joniškis; LEADER Program; Local development; Rural community; Rural development.

ENDismantling the collectivistic model in the 1990s has led to strong social differentiation in rural communities and disrupted operations there. The generalized bankruptcy of the farms formed out of the privatization of kolkhozes and sovkhozes has resulted in unemployment and poverty. It has also destroyed social and cultural infrastructure, and seriously affected living conditions in the countryside. Since Lithuania joined the EU in 2004, the Government has been forced to formulate a policy in line with the EU, which provides financial and technical support mainly through the LEADER initiative. The institutional vacuum created by the disappearance of large collective farms after the Soviet Union’s collapse has not been filled by recognizing the autonomy of local communities, as happened in other Central European countries. In the mid-1990s, an original citizen movement emerged in the form of “rural communities” that, reconnecting with the pre-Soviet village system, signalled a return to a concrete, operational territorial grid. During the first decade of their existence, this self-organized movement mainly focused on strengthening social bonds between the inhabitants of local communities; but since the LEADER Program was introduced and has become a major source of funds for local development in Lithuania, these rural communities are adopting development strategies and concrete projects. This new form of local action is described by analyzing a few projects at the initiative of the Local Action Group in Joniškis district, northern Lithuania. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology