The Impact of general human rights on the protection of persons belonging to national minorities

LTTautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsauga yra sudėtinė tarptautinės žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis. Tarptautinė žmogaus teisių apsauga yra konstruojama dviem pagrindais: bendrųjų žmogaus teisių garantijomis bei specialių teisių užtikrinimu. Specialios teisės yra garantuojamos asmenims, priklausantiems potencialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms (vaikų teisės, moterų teisės, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės). Iškyla klausimas, kokia apimtimi bendrosios žmogaus teisės diskriminavimo ir lygybės principų pagrindu gali saugoti ir ginti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis. Taigi šiuo straipsniu yra siekiama nustatyti ir įvertinti, ar bendrųjų žmogaus teisių pagrindu teikiama apsauga yra pakankama tautinės mažumos tapatybės išsaugojimui. Siekiant nustatyti tarptautinės teisės pagrindus, kurie saugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenims, pirmiausiai yra nagrinėjami diskriminavimo draudimo bei lygybės principai kaip teisinės prielaidos ginti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis bendrųjų žmogaus teisių kontekste. Toliau nagrinėjamos teisės normos, nors įvirtintos bendrąsias žmogaus teises garantuojančiose tarptautinėse sutartyse, tačiau specializuotai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugai. Atliktas tyrimas rodo, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsauga patenka į bendrųjų žmogaus teisių apimtį ir tampa tokios teisės aspektu.Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios žmogaus teisės nėra tiesiogiai skirtos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ypatybių apsaugai. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami specializuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugos dokumentai. Apibendrinant atliktą tyrimą yra daroma išvada, kad bendrosios žmogaus teisės per se nesaugo tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, todėl siekiant efektyviai užtikrinti šių asmenų teises, sistema turi būti grindžiama dviem ramsčiais – diskriminavimo draudimu, kuris garantuoja vienodą naudojimąsi bendrosiomis žmogaus teisėmis, taip pat ir asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, bei specialiųjų teisių užtikrinimu, kurios puoselėja bei saugo tautinės mažumos tapatybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskriminavimo draudimas; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms); Konvencijos; Nediskriminavimas; Tarptautinės sutartys; Tautinės mažumos; Žmogaus teisės; Convention; European convention on human rights; Human rights; International treaties; National minorities; Non-discrimination; Prohibition of discrimination.

ENThe protection of national minorities forms a constituent part of the international protection of human rights. General human rights treaties (the International Covenant on Civil and Political Rights, the International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights, the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and others) create guarantees for the protection of persons belonging to national minorities on the basis of individual human rights. Although the mentioned treaties are not specifically devoted for the protection of national minorities, it is important to underline that non-minorities treaties establish articles of special relevance for persons belonging to national minorities. Non-minorities treaties on the basis of non-discrimination and equality oblige the contracting states to ensure equal treatment of persons, including those belonging to national minorities. It may be noticed that non-minorities treaties provide the protection for persons belonging to national minorities indirectly through the interpretation of the ambit of general human rights. The core question is whether the protection granted on the basis of general human rights is sufficient for the effective protection of persons belonging to national minorities.The aim of the article is to analyze general and specialized international legal grounds of special significance for persons belonging to national minorities in order to determine the particularities of the protection granted for them. The conclusion is drawn that general human rights alone do not effectively protect national minorities: general human rights contribute to the protection of persons belonging to national minorities as a supplement element that inextricably interrelates with specialized rights together comprising the protection devoted to national minorities. [From the publication]