Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje

LTMonografija „Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje“ skirta teoriniams ir praktiniams baudžiamosios politikos klausimams. Monografiją sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjami baudžiamosios politikos samprata, turinys (veikų kriminalizavimas ir penalizacija) bei ją formuojantys veiksniai – nusikalstamumo dinamika, lygis ir struktūra, parlamentarų politinės ir teisinės pažiūros, Konstitucijos reikšmė baudžiamajai politikai, tarptautinės teisės įtaka baudžiamajai politikai, teisėsaugos institucijų ir teismų veikla, valstybės ekonominės-finansinės galimybės bei žmoniškieji resursai, baudžiamosios teisės ir kriminologijos mokslas, žiniasklaida ir viešoji nuomonė. Antrojoje dalyje analizuojami baudžiamosios teisės principų (pvz. nullum crimen, nulla poena, sine lege, ne bis in idem, in dubio pro reo, nullum crimen, sine lege culpa, asmeninės atsakomybės ir jos individualizavimo) turinys ir reikšmė baudžiamajai politikai. Trečiojoje dalyje analizuojamos įvairūs baudžiamosios politikos tendencijų Lietuvoje aspektai – baudžiamųjų įstatymų tobulinimo kryptingumas, bausmių sistema ir rūšys, sankcijų rūšys ir struktūra, bausmių skyrimo taisyklės ir teismų praktika, ir t.t. Ketvirtoji dalis skirta Lietuvos valstybės išlaidų baudžiamosios justicijos sistemai analizei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Criminalpolicy; Sanctions; Criminalization.

ENThe monograph Criminal Policy Foundations and Trends in the Republic of Lithuania examines theoretical and practical issues in criminal policy. The monograph consists of four parts. The first part examines the concept of criminal policy, its substance (criminalisation and penalisation of activities), as well as the factors influencing it: the dynamics, the level and the structure of criminality; the political and legal views of the members of parliament; the importance of the Constitution to criminal policy; the influence of the international law on criminal policy; the activities of law enforcement and judicial institutions; the economic and financial capacity of the state and the human resources; the science of criminal law and criminology; as well as the media and the public opinion. The second part analyses the substance of the principles of criminal law (e.g., nullum crimen, nulla poena, sine lege, ne bis in idem, in dubio pro reo, nullum crimen, sine lege culpa, personal responsibility and its individualisation) and their significance to criminal policy. The third part analyses various aspects of the trends in the criminal policy of Lithuania – the improvement of criminal laws, the system of punishments and their types, the type and structure of sanctions, punishment rules and court practice, and so forth. The fourth part aims to analyse the national expenditure on the criminal justice system in Lithuania.