Susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindas Lietuvos civilinėje teisėje

LTStraipsnyje analizuojamas klausimas, ar susijungimas gali būti laikomas vienu iš šiuo metu taikomų Lietuvos civilinėje teisėje nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Šis pagrindas buvo skiriamas jau romėnų teisėje ir yra taikomas kitose Europos valstybėse, tačiau jis nėra minimas nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar kituose civiliniuose įstatymuose, nei teismų sprendimuose, nei Lietuvos teisės doktrinoje. Apsiribojant lingvistiniu aiškinimo metodu galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindas nėra taikomas. Tačiau nuodugnesnė civilinių įstatymų analizė leidžia daryti priešingą išvadą. Straipsnyje analizuojama susijungimo samprata ir taikymo tikslai, taip pat kitų Europos valstybių patirtis bei Bendrosios pagrindų sistemos projektas (DCFR). Taip pat atliekama Lietuvos civilinių įstatymų ir teismų praktikos analizė, kuri atskleidžia, jog susijungimas yra ir reglamentuojamas pozityviojoje teisėje, ir taikomas praktikoje, be to, reguliavimas yra kai kuriais atžvilgiais perteklinis ir nesuderintas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinės teisės; Daiktas; Daiktinė teisė; Nuosavybė; Nuosavybės teisė; Susijungimas; Accession; Civil rights; Ownership; Property right; Thing.

ENThe aim of the article is to answer the question if accession can be maintained as a separate and independent mode of acquisition and loss of ownership in the Lithuanian civil law. Although this mode takes its beginning in the Roman law and is well-known in other European jurisdictions, the situation in Lithuania is less clear because the accession is almost totally absent from the legal texts of the Lithuanian positive civil law, court decisions and legal doctrine as well. Thus, a legal analysis confined to the linguistic analysis of law would come to the conclusion that Lithuanian law functions without the accession. Nevertheless, a deeper analysis of the Lithuanian Civil Code and case law reveals a different view. To respond to the posed question, the article analyses the functions and the concept of accession as one of the aspects of a broader property law principle, namely, of unity. The essence of the latter is that one thing presupposes one right of ownership and it is inconceivable to hold several full ownerships into the same thing. In this respect, accession plays an important role protecting the legal interests of the third parties. Also, the application of accession in other continental European countries and the solutions proposed by the Draft Common Frame of Reference is analysed.Further, the analysis turns to the Lithuanian positive law and case law. In spite of the lack of express reference to the accession rule, careful analysis shows that, in fact, the accession rule is established in the Lithuanian Civil Code, albeit it could be found in various forms and in several different units of the Civil Code. Also, Lithuanian courts routinely apply the rules on accession in practice. Even more, the analysis shows that the Lithuanian Civil Code is not devoid of the rules of accession, but, on the opposite, this legal institute is over-regulated and, in part, incoherent. This quality can be explained as a consequence of an imprecise legal drafting. The final conclusion is drawn that accession is a separate and fully working legal institute of Lithuanian civil law, although to reach its coherent application a certain interpretative position should be adopted. [From the publication]