The Convergence of household consumption expenditure structure: implications on environmental impact in Lithuania

LTStraipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos namų ūkio išlaidų struktūros konvergenciją prie ES15 ir įtaką poveikiui aplinkai. Bendrosios namų ūkio išlaidos 1995–2007 m. padidėjo 2,7 karto. Šiuo laikotarpiu didžiausios prabangos prekių: rekreacijos ir kultūros bei švietimo, išlaidos. Mažiausios būtinųjų prekių: maisto ir būsto, išlaidos. Taip pat buvo nustatyta, kad Lietuva pagal du trečdalius vartojimo kategorijų artėjo prie ES senbuvių. Analizuojant disponuojamų pajamų atsaką vartojimui, buvo nustatyta, kad būtinųjų prekių, kurioms skiriama didžioji išlaidų dalis, vartojimui atsakas buvo neelastingas, t. y. jos buvo vartojamos lėčiau nei didėjo gyventojų pajamos. Prabangos prekių (rekreacijos ir kultūros, švietimo, kitų paslaugų) vartojimui šis atsakas buvo elastingas, t. y. jos buvo vartojamos greičiau nei didėjo gyventojų pajamos. Taigi šiuo tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojai daugiau vartojo tų prekių, kurių poveikis aplinkai buvo mažesnis. Remiantis EEA (2010) energijos intensyvumo duomenimis, buvo apskaičiuota, kad 1995-2007 m. pasikeitus vartojimo struktūrai klimato kaitą sukeliančių dujų emisijos augimas apytikriai sumažėjo 19 proc., o rūgštinančių medžiagų kiekis – apie 6 proc. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ES-15; Elastingumas; Konvergencija; Namų ūkio išlaidos; Namų ūkio vartojimas; Poveikis aplinkai; Convergence; EU-15; Elasticity; Environmental impact; European Union; Household consumption; Lithuania; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe aim of this study is to examine Lithuanian household consumption changes, their convergence within the EU-15 and implications for the environmental impact. During the period of 1995-2007 the household consumption in Lithuania rose up 2.7 times. Substantial growth of consumption expenditure was observed to luxuries such as recreation, culture, education, while the slowest growth - to necessities such as food and housing. During the analyzed period Lithuania converged towards the Old Member States by two thirds of the household consumption structure categories. Response of the most consumption categories considered as necessities (food, housing, etc.) to growth of the income was inelastic i.e. consumption in these categories grew up slower than the income. On the contrary, elastic response of consumption categories considered as luxuries (recreation and culture, miscellaneous goods and services, education) to the income increase was characteristic i.e. their consumption grew up faster than the income. Whereas, during the period of 1995-2007 the biggest growth of consumption was characteristic of both the consumption categories with lower environmental impact, referring to the EEA (2010) emission intensities calculation and the changes in consumption structure which decelerated an increase in emissions of greenhouse gases by 19 %, and acidifying compounds by 6 %. [From the publication]

• Achievements of Lithuanian sustainable development during the integration process into the European Union / Genovaitė Liobikienė, Justina Mandravickaitė. Technological and economic development of economy 2011, t. 17, Nr. 1, p. 62-73.
• Identification of groups of countries in the European Union in the context of economic convergence / Kristina Montvilaite, Zigmas Lydeka. Socialiniai tyrimai. 2012, Nr. 2 (27), p. 98-110.
• Lietuvos regionų visuminės ekonominės sanglaudos vertinimas / Viktor Kozlovskij. Studijos kintančioje verslo aplinkoje. 2019, p. 7-12.
• Regional economic development disparities in the Baltic states / Viktor Kozlovskij. Įžvalgos. 2020, 1, p. 154-161.