Eco-preferences and actors behind: case study on academic community in Lithuania

LTVartojimas turi neigiamą poveikį aplinkai, todėl keisti vartojimo įpročius ir mažinti apkrovą aplinkai yra vienas iš pagrindinių darniojo vartojimo tikslų. Svarbu skatinti ekologiškų, vietinių produktų rinką. Straipsnyje analizuojamas akademinės bendruomenės pasiryžimas mokėti už produktus ir produktų pasirinkimas atsižvelgiant į jų kainą, kokybę (ekologiškumą) ir kilmę. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų yra pasiryžę rinktis ekologiškus produktus, tačiau kaina tam tikrais atvejais yra lemiantis veiksnys. Renkantis konkrečius produktus, pirmenybė dažniausiai teikiama ekologiškiems ir (arba) vietiniams produktams. Nepaisant to, tyrimas rodo, kad dar reikia gerinti ir plėsti akademinės bendruomenės švietimą apie produktų ir paslaugų poveikį aplinkai. Persvarsčius ir papildžius studijų programas, vidinę aukštojo mokslo institucijų aplinkosaugos ir (arba) darniojo vystymosi politiką bei veiklas, būtų galima ženkliai prisidėti prie darniojo vartojimo tikslų įgyvendinimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkai draugiški produktai; Aukštasis išsilavinimas; Aukštasis mokslas; Darnus vartojimas; Ekologiškai darnūs produktai; Ekologiški produktai; Pasiryžimas mokėti; Pasiryžimas sumokėti; Veiksniai; Veiksnys; Eco-friendly products; Factor; Factors; Higher education; Sustainable consumption; Willigness to pay; Willingness to pay.

ENConsumption induces various environmental impacts, therefore change of consumption patterns, and decrease in related environmental burden are key issues of sustainable consumption. Promotion of environment friendly local products is related with willingness to pay for such products and factors behind.This paper examines willingness to pay and preferences within product attributes like price, quality and origin of young consumers in Lithuania. Survey results reveal that the majority of respondents are willing to buy environmentally friendly products, but in some cases the price might negatively influence consumer decision. Particular product analysis has shown that if not environment friendly then local products have preference. Nevertheless, results also indicate the need for further improvement in the education of academic community on the impact of goods and services on the environment. Revising the content of the study programmes and inner sustainability policies could be the options for the improvement in this field and in sustainability in general. [From the publication]

• Attitudes of Lithuanian students towards consumption / Rūta Brazienė, Eglė Butkevičienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 354-364.
• Ekologiškų maisto produktų paklausą lemiantys veiksniai / Vida Rutkovienė, Gerda Garliauskienė. Žemės ūkio mokslai. 2007, t. 14, Nr. 2, p. 66-71.
• Vartojimas, identitetas ir gyvenimo stilius / Jūratė Černevičiūtė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 3, p. 20–24.
• Vartotojų elgsenos modeliavimo galimybės / Jūratė Stankevičienė. Tiltai. 2005, Nr. 2 (31), p. 83-90.