Teksto tipų dermė Romualdo Granausko romane "Rūkas virš slėnių"

• Gimtasis žodis. 2013, Nr. 10, p. 29-37
• Gimtasis žodis. 2013, Nr. 11, p. 14-18

LTStraipsnyje analizuojamas Romualdo Granausko romanas „Rūkas virš slėnių“, kurio pagrindą sudaro ilgas, išplėtotas pasakojimas. Jo ašis – pagrindinio romano veikėjo Jono Vyniauto gyvenimo istorija. Pasakojimo segmentus sieja laiko santykiai, įvykiai pateikiami pagal chronologinį modelį. Pasakojimas apima visą veikėjo gyvenimą – nuo tėvų pažinties iki jo paties mirties dienos. R. Granausko pasakojime vartojami ir ilgi išplėstiniai, ir trumpi sakiniai. Atsižvelgiant į pasakojimo turinį, jais nusakomi veiksmai pateikia daug informacijos arba juose kalbama glaustai, konkrečiai. Būdingesni vis dėlto ilgi, informatyvūs, per kelias knygos eilutes einantys sakiniai. Vyraujantis teksto tipas – pasakojimas – romane papildomas ne tik aprašymo, bet ir samprotavimo elementais. Pasakojimas kuriamas ne tik tiesioginiais vaizdais, bet ir įvairiomis stiliaus figūromis: palyginimais, metaforomis, metonimijomis. Romane aprašymams skiriama mažiau vietos nei kitiems tekstų tipams. Vienas iš kūrinyje aprašomų objektų – romano veikėjai. Autorius akcentuoja tas išvaizdos detales, kurios sudaro ne tik išorinį, bet ir vidinį veikėjo paveikslą. R. Granausko kūriniai išsiskiria gamtos įvaizdžių gausa. Romane „Rūkas virš slėnių“ daugiausia dėmesio taip pat skiriama gamtos aprašymams. Romane fiksuojamos visos gamtos detalės, jų pokyčiai, daug dėmesio skiriama spalvoms. Gamtos vaizdai pasakojami ir tiesiogine, ir perkeltine – metaforine, metonimine – reikšme. Gamta, svarbiausias tikrovės objektas romano veikėjui, kuriame jis randa dvasios ramybę, aprašoma detaliai, fiksuojami visi jos kaitos momentai.Reikšminiai žodžiai: Aprašymas; Metafora; Metonimija; Pasakojimas; Romanas; Romualdas Granauskas; Samprotavimas; Senatvės tema literatūroje; Stiliaus figūros; Description; Figure of speech; Metaphor; Metonymy; Narration; Novel; Reasoning; Romualdas Granauskas; Theme of old age in literature.