Antano Škėmos "Čelesta": tarp vaizduojamo pasaulio ir jo objektų įrėminimo

LTAntanas Škėma – XX a. vidurio išeivijos prozininkas, dramaturgas, eseistas, kuris savaip kūrė ir vaizdavo savo pasaulį. „Čelesta“ – tai vizualus pasakojimas, kurio naratyvumas yra labai neryškus. Stilistiniu požiūriu kūrinys artimas kinematografijai, tapybai, poezijai, ir jo žanras literatūrologų vertinamas skirtingai: vaizdelių rinkinys, novelių romanas ar novelių ciklas. Šiame straipsnyje, remiantis kritiko H. Porter Abbott pastabomis apie rėmus, analizuojamas Škėmos kūryboje tiesiogiai išreikštas įrėminimas, t. y. teksto vietos, kur vartojamas žodis „įrėminti“. Čia pritaikomos ir olandų teoretikės M. Bal įžvalgos apie vizualųjį įrėminimą. Įrėminimas atskirus teksto fragmentus ne tik pabrėžia ar išskiria iš kitų, bet ir juos apriboja. Tai tik dar labiau sustiprina vizualizaciją, vizualinį naratyvumą. Tiesiogiai išreikšto įrėminimo ir vizualiojo įrėminimo analizė yra paranki Škėmos novelių ciklui „Čelesta“ skaityti. Įrėminimo funkcija tekste išryškina ontologines problemas. Yra kuriamas įtemptas ir vizualus pasakojimas. Dažnai du kūrinyje vaizduojami pasauliai (realus ir sukurtas naratoriaus) susiduria, netgi susilieja į visumą. Vizualiojo įrėminimo analizė parodo, kad skirtingai įrėminti novelių romano objektai (langas, durys, veidrodis ar šviesos šaltiniai) reprezentuoja skirtingas egzistencines problemas. Dažniausiai įrėminami tokie vaizdiniai, kurie neatitinka tikrovės (siurrealistiniai). Įrėminant yra supriešinamos dvi skirtingos kultūros – senoji ir XXI a.Reikšminiai žodžiai: Antanas Škėma; Išeivija; Naratologija; Objektai; Ontologinės problemos; Proza; Teorinė naratologija; Vaizduojamas pasaulis; Vizualus įrėminimas; Įrėminimas; Įrėminimas, kino poetika; „Čelesta“; Antanas Škėma; Exodus; Framing; Narratology; Objects; Poetics of Cinema' ontological problem; Prose; The world; Theoretical narratology; Visual framing; „Čelesta“.

ENAntanas Škėma is a prosaist, playwright, and essayist of emigration, which occurred in the middle of the XX century, who was creating and portraying his world in his own special way. Čelesta – is a visual story with very unclear narrativity. Stylistically this work is close to cinematography, painting and poetry, and literary scholars evaluate its genre differently: a collection of sketches, a romance of novels or a cycle of novels. This article, basing on H. Porter Abbott notes on frames, analyses framing directly expressed in Škėma's work, i.e. text places including word įrėminti (eng. to frame). This article also includes some insights on visual framing expressed by Dutch theoretician M. Bal. Framing not only emphasizes or distinguishes individual text fragments, but also limits them. This method strengthens visualization and visual narrativity further. Analysis of directly expressed framing and visual framing is useful when reading Škėma's cycle of novels Čelesta. In the text the framing function highlights ontological issues. It creates a tense and visual narrative. Two worlds (the real one and the one created by the narrator) depicted in the work often collide and even merge into a whole. The analysis of visual framing reveals that differently framed objects of the novels (window, door, mirror or illumination sources) represent different existential issues. In most cases, framed are those images, which are not real (surrealistic). Framing contrasts two different cultures, i.e. the old one and the one of the XXI century.