Socialinių santykių XVII-XVIII a. tyrimai ir lokalinė istorija

• Research and Local History of Social Relations in the 17th-18th Centuries
• Researches of social relations in 17th and 18th centuries and local history

LTSocialinės istorijos tyrimo objektas yra visuomenė, susidedanti iš atskirų individų ir jų grupių. Socialinės istorijos uždaviniai yra artimi lokalinės istorijos tyrėjų sau keliamiems tikslams. Lokalinė istorija (mikroistorija) yra artimiausia žmogui ir jo elgsenai, parodo jį kasdieninėje veikloje. Vakarų Europos istorijos moksle pastebima tendencija mikroistorijos pagrindu tyrinėti universalios istorijos reiškinius. Tokiu pavyzdžiu gali būti G. Duby, tyrinėjęs riterystės fenomeno atsiradimo istoriją Prancūzijoje, tyrimo pagrindu panaudojęs lokalią XI–XII a. bendruomenę Macono grafystėje. Šio pranešimo tikslas – remiantis Adutiškio dvaro ir miestelio bei bažnyčios archyvais pasekti, kiek lietuviškų „maconų“ medžiaga leidžia formuluoti panašias socialinės istorijos problemas. Viena iš tokių problemų – žemvaldžių terminijos ir sampratos kasdieniame gyvenime kaita XVI–XVIII a., kuri istoriografijoje vis dar kelia nemažą painiavą. XVI a. galutinai atsiskyrė privilegijuotieji ir „neprivilegijuotieji“ bajorai. Bajorai tapo daugiareikšme sąvoka. Adutiškio dvaro pavyzdys rodo, kad bajorų deklasacija tęsėsi ir XVII–XVIII a. Adutiškio dvaro dokumentuose nebuvo aiškiai išskirtos sąvokos žemionis ir bajoras. Šių terminų vartojimas nebuvo nusistovėjęs ir Lietuvos teisėje bei dalykinėje raštvedyboje. Keltina prielaida, kad Adutiškio dvaro dokumentuose minėti žemionys yra kilę iš privilegijuoto luomo, o bajorai prilygintini III Lietuvos Statute išskiriamiems bojarinams. Tai patvirtina ir bažnyčios krikšto metrikų įrašai, kuriuose vienas iš žemionių įvardijamas lotynišku nobilium terminu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė istorija; Lokalinė istorija; Adutiškio dvaras; Sąvoka "žemionis"; Bajorai; Social history; Local history; Adutiškis estate; Notions of žemionis (landowner) and bajoras (nobleman).

ENThe subject of social history research is society comprised of individuals and their groups. The objectives of social history are aligned with the purposes of local history. Local history (microhistory) has the closest relation to people, their behaviour and daily life. Many West European historians analyse universal history on the basis of microhistory. For example, G. Duby explored the origin of knighthood in France, using a local 11th-12th century community of the Maconnnais county as the basis of his research. This article is aimed at ascertaining if Lithuanian “Maconnnais” materials facilitate formulation of similar social history problems, using the archives of the Adutiškis manor, town and church. A change in landowners' terminology and conception in daily life in the 16th-18th centuries, which remain quite a confusing subject of historiography, is one of such problems. There were privileged and unprivileged noblemen in the 16th century. The conception of noblemen became polysemous. Judging by the example of the Adutiškis manor, the declassing of noblemen continued in the 17th-18th century. The concepts of “žemionis” (landowner) and “bajoras” (nobleman) were not clearly defined in Adutiškis documents. These terms were not well established either in Lithuanian law or business record-keeping. We can presume that žemionys mentioned in Adutiškis documents come from a privileged class, while bajorai are equal to bojarinai mentioned in the Third Lithuanian Statute. This is also confirmed by a church register of births in which a landowner is defined by the Latin term “nobilium”.