LTKnygoje aiškinamasi, kaip nacionalinis ir kitokie „mažesni" tapatumai sąveikauja su medijomis, kaip medijų aplinkoje keičiasi mūsų atminties ir prisiminimo pobūdis. Šiuolaikinės medijos yra vartojimo kapitalizmo gaminys, tą vartojimą nepaprastai skatinantis ir įvairinantis. Net nepastebėjome, kaip visi tapome fotografais, filmuotojais, savų bei susikurtų gyvenimo istorijų archyvarais, nepaliaujamai besikeičiančiais duomenimis ir vaizdais. Kiekvienas galime išsaugoti visas savo gyvenimo akimirkas, tik, deja, neturėsime laiko jas peržiūrėti. Medijos verčia mus keistis, jos įtvirtina naujus bendravimo, savųjų įvaizdžių kūrimo ir sklaidos būdus. Jos savo logikai pajungia kultūrinę ir meninę kūrybą. Ne tik pavienių žmonių, bet ir tautų bei visuomenių. Kaip pasitelkti medijas nacionaliniam tapatumui ir kultūrinei atminčiai palaikyti, kultūrinei saviraiškai skatinti ir „tautų Europai" kurti? Su šiais klausimais pasižvalgoma ir po kaimynines šalis - Latviją ir Baltarusiją. Klausimų daug, atsakymų kol kas mažoka.