LTKultūrinė aplinka, pedagogės Meilės Lukšienės požiūriu, yra kultūrinio paveldo perdavimas iš kartos į kartą. To pavyzdys galėtų būti socializacija ir ugdymas Vilniaus krašte gyvenančių lenkų šeimos. Šiuolaikinė kultūrų įvairovė sukūrė daugiatautę tradiciją nacionalinėse šalyse, taigi daugiakultūriškumas kaip savaime unikalus reiškinys turi savita sistemą, kurioje pagrindinė užduotis — žmogaus identiteto konceptualizavimas. Socializacija ir ugdymas yra pagrindinės sritys šiame procese, kaip ir savęs identifikavimas per paveldėtas tradicijas, kurios tuo pačiu metu sukuria ir naują - kultūrinį identitetą. Šiame kontekste kultūros interpretacija, pedagogės Meilės Lukšienės požiūriu, yra esminė siekiant orientuotis daugiakultūriame diskurse, kuriame ne visuomet vertinamos ypatybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Nacionalinė įvairovė; Kultūros paveldas; Socializacija; Ugdymas; Multiculturalism; National diversity; Cultural heritage; Intergenerational cultural transmission; Socialisation.
ENIndividual and common selfidentifications determining their specificity take place in given areas, predominantly the cultural ones. However, what's crucial is the perspective that conceptualises such identities. For instance, sense of the national belonging of both individuals and communities constitutes one of such perspectives. It is shaped by various determinants, starting from cultural heritage of a given nation through established social and cultural practices which result from socialisation and education at the cultural meeting points. The aim of this article is to present the cultural context of socialisation and education exemplified by Polish families living in the Vilnius region with reference to those, among whose the cultural difference is manifested by their national diversity. The issue that gave rise to this article was the attempt to interpret the cultural context of the pedagogical thought of Meilė Lukšienė, crucial for multicultural discourses within pedagogy. [From the publication]