Giminės kategorija

LTLietuvių kalbos giminės sistema tradiciškai sukelia daug diskusijų dėl daiktavardinės ir būdvardinės giminės asimetrijos: daiktavardžių giminė buvo redukuota iki binarinės vyriškosios ir moteriškosios giminės opozicijos, o būdvardis (panašiai kaip dalyviai, kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai) išlaikė bevardę giminę. Gramatinės kategorijos paprastai išskiriamos ten, kur randama funkciškai diferencijuotų formų priešprieša. Giminės kategorija leidžia išskirti ne žodžių formų, o žodžių klases, taigi formų priešprieša čia pasireiškia ne toje kalbos dalyje, kuri sudaro kategorijos semantinį pagrindą (daiktavardyje), o su daiktavardžiais derinamųjų kalbos dalių formose. Tad gramatiškai giminės yra, visų pirma, derinimo klasės. Jeigu taip, tai nustatant giminės kategorijos verčių skaičių būtina atsižvelgti ne tik į derinimą kontroliuojančių žodžių, bet ir derinamųjų žodžių formų priešpriešas. Derinamųjų žodžių (būdvardžių, dalyvių...) tad reikia skirti tris gimines, skirtingai nei dvi gimines teskiriančių daiktavardžių atveju. Beje, ir derinimą kontroliuojantys žodžiai kartais skiria tris gimines, pvz., daiktavardiškai pavartoti būdvardžiai (pvz., maža yra gražu). Be to, bevardės giminės formos vartojamos tada, kai derinimą kontroliuojančio žodžio pozicijoje yra giminės požymių neturinti kalbos dalis (pvz., skambinti fortepijonu yra sunku). Teigti, kad bevardės giminės formos į giminės kategorijos paradigmą neįeina, nėra pagrindo. Taigi nepaisant binarinio daiktavardžių giminės pobūdžio, reikia operuoti trijų giminių sistema norint aprašyti derinimo gimine mechanizmus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Giminės kategorija; Vyriškoji giminė; Moteriškoji giminė; Daiktavardis; Būdvardis; Įvardis; Gender; Masculine / feminine gender; Noun; Adjective; Pronoun.

ENThe gender stem of Lithuanian traditionally causes much discussion because of the asymmetry: the family of nouns was reduced to a binary male and female gender oppositions, while the neuter form has been preserved by some adjectives (likewise participles, ordinal numerals and certain pronouns). Grammatical categories are usually defined in cases where there is a functionally differentiated opposition of forms. The category of gender allows a differentiation not of word forms, but of word classes, so the differentiation of forms is seen not in the part of speech that forms the semantic basis of the category (i.e. the noun), but in the forms of the parts of speech that coordinate grammatically with adjectives. Accordingly, grammatical gender is above all a matter of grammatical coordination. In that case, then when determining the number of gender category values it is essential to have regard to the differentiation of the forms of grammatically coordinated words as well as the forms of the words that control the coordination. Hence, 3 genders must be allocated to words that are grammatically coordinated (adjectives, participles...), even though there are only two grammatical genders for nouns. In fact, even the words that control the coordination sometimes have three genders, e.g. adjectives used as noun, as with the word mãža in maža yra gražu (small is beautiful). In addition, neuter forms are used when the word that controls the coordination is a part of speech that does not carry grammatical gender, as with the infinitive skambinti in skambinti fortepijonu yra sunku (playing the piano is difficult). To say that the Lithuanian language has no neuter gender category is without foundation. Despite the binary male and female gender opposition of nouns, a full description of the mechanisms of gender coordination requires the operation of a three gender classification system.

• A Third number: discussing duals in Lithuanian language / Jone Bruno. ITB journal 2015, vol. 16, iss. 1, p. 25-36.
• Classification of meanings of the Lithuanian genitive based on the cognitive grammar account / Agnė Vaičienė. Contributions to morphology and syntax : proceedings of the Fourth Greifswald University Conference on Baltic Languages. Berlin: Logos Verlag, 2015. P. 109-129.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kalbos dalių paribio problemos / Aurimas Markevičius. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 67, p. 140-155.
• Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą / Agnė Aleksaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 224-244.
• Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija / Vitalija Karaciejūtė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 229-245.