Pradinių klasių mokinių literatūrinio ugdymo(si) turinio ir galimybių kaita atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę

LTNepriklausomos Lietuvos mokyklos kaita prasidėjo nuo pradinio ugdymo. Gal todėl pradinių klasių ugdymo turiniui, jo įgyvendinimui tiek daug dėmesio skyrė pagrindinė švietimo reformos iniciatorė, stratege ir kūrėja daktarė Meilė Lukšienė. Ji tinkama linkme kreipė ir pirmos lietuvių kalbos integruotos programos (1992) kūrėjus, ir atidžiai skaitė bei vertino šiai programai įgyvendinti parengtus lietuvių kalbos vadovėlius (1992-1996). Straipsnyje analizuojama viena iš integralių lietuvių kalbos ugdymo turinio dalių — literatūrinis ugdymas ir jo įgyvendinimas pirmųjų integruotų vadovėlių sistemoje. Tuo tikslu atlikta lyginamoji ankstesnių ir integruotų lietuvių kalbos programų analizė, pasirinktais aspektais išanalizuotas pirmųjų integruotų vadovėlių turinys: ugdymo depolitizacija, literatūros ir kalbos ugdymo integracija, nauji kūrinių atrankos kriterijai ir jų analizės principai. Naujai literatūrinio lavinimo krypčiai pradinėse klasėse didelės reikšmės turėjo ir daktarės M. Lukšienės bei kitų švietimo pertvarkos strategų teoriniai darbai, parengti dokumentai kultūros ir švietimo politikos klausimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Švietimo reforma; Kalbos ugdymo tikslai; Literatūrinio ugdymo(si) turinys; Vidinė integracija; Literatūros ir kalbos ugdymo integracija; Education reform; Goals of language education; Contents of literary education; Internal integration; Integration literary and language education.

ENThe education reform carried out after Lithuania regained independence in 1990 has been extensively reported on and evaluated in a number of publications. This type of research is important not only in order to understand the history of Lithuanian education, but also to be able to formulate a perspective of education for future generations. Furthemore, having a thorough understanding of the education reform is also crucial for specialists in charge of the change of today's education, authors of alternative textbooks and teachers. The present article deals with a narrow yet fundamental field, i.e. literary education and its change in primary education after the education reform. The theoretical works and documents on aspects of cultural and educational policy written by Dr. M. Lukšienė and other authors of the education reform have influenced the new type of literary education in primary education. The results of a comparative analysis of former and integrated curricula and the contents of the first integrated textbooks as well as aspects such as the dcpoliticization of education, integration of literary and language education, new criteria for choosing literary works and their analysis have been integrated into the scope of the article.[...].The new tendencies were implemented in the integrated textbooks "Šaltinėlis" and "Šaltinis" (written by Elena Marcelionienė and Vida Plentaitė). The textbooks have a clear system consisting of two planes: first, a framework encompassing introduction to reading, literary and basic cultural skills was set up. Secondly, guidelines for language education based on the different stages of the child's development were introduced. The integration of the two planes has made the teaching of Lithuanian more practical: in this way, the child's speech and language are developed through experience and the comprehension of texts becomes more complete and emotional, which is very important in the child's education. The ongoing education reform focuses on the differentiation and individualization of education. These two features of education, extensively described by Dr. Lukšienė in her concept of national education, are essential in improving the curriculum of Lithuanian in primary education. [From the publication]