Literatūra kaip egzistencinis rūpestis

LTStraipsnyje aptariami Meilės Lukšienės literatūriniai interesai ir egzistenciniai rūpesčiai. Apžvelgiami lietuvių literatūros istorikės darbai, persmelkti empatijos ir kritiškumo, būtinųjų nuolaidų ir principingumo, supratingumo ir konstruktyvumo, pilietinių aspiracijų ir įsipareigojimo kultūrai, demokratijos ir dorovės. Pagrindinis interesų laukas – XIX amžius su stipriu švietėjiškosios ideologijos akcentu, su mokytais žemaičiais, su monografijos apie Joną Biliūną viršūne. XIX a. literatūros tyrimai formavo dalykinį, faktinį, aprašomąjį stilių. Literatūrinis, kultūrinis darbas buvo dirbamas nelaisvu ideologinių suvaržymų, kai didelė energijos dalis turėjo būti atiduota literatūros esminiams dalykams išsaugoti. Literatūros dėstymas taip pat darė įtaką literatūrologijos profiliams, stiprino egzistencinius rūpesčius. Lituanistika Lukšienei buvo neatskiriama nuo tautos ir valstybės gyvenimo, sudarė švietimo strategijos ir taktikos branduolį. Laikas ir prasmė buvo esminiai ontologiniai apmąstymų taškai. Literatūros rūpesčiai ir egzistenciniai rūpesčiai eina iki paskutiniųjų Lukšienės darbų, įgydami junglumo. Perteikdama savo pačios požiūrius, ji sustiprina problemišką patirties patirtį. Egzistencinis rūpestis neatskiriamas nuo džiaugsmo, kurį teikia literatūra, darbas savųjų, ateinančių kartų labui. Visiems svarbiesiems savo darbams, visiems svarstymams, švietimo idėjoms ir projektams Lukšienė teikė ir jai pačiai egzistenciškai svarbios literatūros matmenį.Reikšminiai žodžiai: Meilė Lukšienė; Gyvenimo prasmė; Meilė Lukšienė; Meaning of life.

ENThis article includes discussion on literary interests and existential worries of Meilė Lukšienė. It also involves a review on works of Lithuanian literary historian full of empathy and criticism, necessary deductions and principles, understanding and constructive approach, civil aspirations and commitment to culture, democracy and morality. The main field of interests – the XIX century with strong tone of educational ideology, with literate Samogitians and monograph on Jonas Biliūnas. Literary researches of the XIX century had formed objective, actual, and descriptive style. Literal and cultural work was influenced by ideological restrictions when large part of energy had to be provided in order to preserve essential literary elements. Literary lectures also had an impact on literaturology profiles and had strengthened existential worries. To Lukšienė lituanistics was an integral part of nation and state life forming the core of educational strategy and tactics. Time and meaning were essential points of ontological reflections. Literal and existential worries are traced till the last Lukšienė works acquiring connectivity. Conveying her own approaches she strengthens problematic experience of the experience. Existential worry is inseparable from joy provided by literature and work for the sake of present and future generations. To all fundamental works and discussions, educational ideas and projects Lukšienė had given the dimension of literature existentially important to herself.