Ugdymas laisvei: Meilės Lukšienės programa

LTStraipsnyje nagrinėjama M. Lukšienės tautos ugdymo programa. Nuo mažų dienų M. Lukšienę lydėjo tikėjimas asmens kultūrinio ir visuomeninio darbo prasme. Ją supusiems įvairių pažiūrų lietuvių inteligentams buvo būdingas supratimas, kad jie drauge, savo pačių jėgomis statosi tautos namus – įr kultūrinius, ir politinius. Skaudžios sovietinės okupacijos patirtys turėjo didelės įtakos M. Lukšienės kurtos tautos ugdymo programos krypčiai ir pobūdžiui. Kaip ir S. Šalkauskis, ji liko ištikima Aristoteliui, teigusiam egzistencinį valstybės, politėjos, ir ugdymo ryšį, politinės laisvės ir dorovės jungtį. Ne tik pagrindines S. Šalkauskio idėjas, bet ir jo moralinę laikyseną XX a. pabaigoje atgaivino ir pratęsė M. Lukšienė. Ji ne kartą minėjo, kad atkurtai valstybei būtina gerai apgalvota „tautos išlikimo strategija“. Jos kurtą ugdymo programą pagrįstai galėtume laikyti kertiniu tokios strategijos sandu. Tai klasikinė politinė programa, tvirtai sujungianti tautą ir valstybę, kultūrą ir politiką, siekianti nužymėti esmines tautos išlikimo gaires globaliame XXI a. Pamatinė šių gairių atrama – humanistinis tikėjimas laisvo, istoriją kuriančio asmens idėja: nuo žmonių valios, jų moralinių apsisprendimų ir veiklos priklausąs visuomenės gyvenimas ir tautos likimas. Lietuvių tautos išlikimo sąlyga – laisvos, stiprios, visuomeniškos asmenybės, įsipareigojusios kurti demokratinį savo tautos ir valstybės gyvenimą. Jų ugdymu Lietuva turi rūpintis, jei nori būti savarankiška. Tik savo tautos pasaulyje, nacionalinėje kultūroje subrendęs, joje įsišaknijęs žmogus bus stipri asmenybė.Reikšminiai žodžiai: Meilė Lukšienė; Ugdymas; Meilė Lukšienė; Education.

ENThis article analyses M. Lukšienė programme of nation's education. From a very early age M. Lukšienė had faith in the meaning of individual's cultural and societal work. Accompanying Lithuanian intellectuals with different attitudes were certain that together on their own they are building the house of the nation (both cultural and political). Painful experience in Soviet occupation times had a significant impact on direction and nature of programme intended for the education of nation created by M. Lukšienė. Just like S. Šalkauskis, she had stayed true to Aristotle stating existential relation of the state, politeia and education, and connection between political freedom and morality. In the XX century M. Lukšienė had revived and continued the main ideas and moral attitude of S. Šalkauskas. She had frequently mentioned that re-established state needs to have a well thought out strategy of nation's survival. Her educational programme could be reasonably treated as basic component of such strategy. It is a classical political programme ensuring strong link between the nation and state, culture and politics, and aiming to mark essential guidelines for the survival of the nation in the global XXI century. Fundamental support of these guidelines is a humane faith in the idea of a free individual creating history: societal life and destiny of the nation depend on the will of the people, their moral decisions and activities. Survival of Lithuanian nation depends on free, strong and sociable individuals committed to create democratic life of their nation and the state. In order for Lithuania to be independent, it has to take care of their education. Only the person nurtured and naturalized in the world of his/her nation and national culture will become a strong individual.