Apibrėžtumo kategorija

LTStraipsnio pradžioje aptariama apibrėžtumo sąvoka ir apibrėžtumo kaip daiktavardinio junginio kategorija. Pateikiami du skirtingi požiūriai į šią kategoriją: unikalumo ir žinomumo teorijos, bei trys pagrindiniai apibrėžtumo tipai: deiktinis apibrėžtumas, tikrinių vardų inherentinis apibrėžtumas ir apibrėžiamosios deskripcijos. Daugiausia diskusijų kyla dėl apibrėžiamųjų deskripcijų, kurios taip pat skirstomos į tam tikrus tipus. Straipsnyje plačiau aptariami „individualizuotų“ ir „vaidmens tipizuojamųjų“ apibrėžiamųjų deskripcijų tipai. Kadangi lietuvių kalboje gramatinis apibrėžtumo žymėjimas yra gana silpnai išvystytas, iškyla klausimas, ar lietuvių kalbai būdinga gramatinė apibrėžtumo kategorija. Pastebima, kad lietuvių kalbos gramatinis aprašas vis dėlto be apibrėžtumo sąvokos neišsiverčia, nors šios kategorijos gramatinė raiška nėra tokia reguliari kaip kitose kalbose. Lietuvių kalboje pagrindinė gramatinė apibrėžtumo kategorijos raiškos priemonė yra apibrėžiamieji būdvardžiai. Remiantis baltų ir slavų kalbų būdingųjų specialiųjų būdvardžio formų analize, įsivedamas terminas „apibrėžiamasis“ būdvardis, atliepiantis latvišką terminą – „apibrėžtosios ir neapibrėžtosios formos“, – vartojamą specialiosioms būdvradžio formoms apibūdinti. Siūlomas terminas „apibrėžiamasis“, nes terminu „apibrėžtasis“ įvardijamas daiktavardinis junginys, o būdvardis prie šio apibrėžtumo tik prisideda, koduodamas jį savo įvardžiuotine forma. Straipsnyje lyginami lietuvių ir latvių kalbų apibrėžiamieji būdvardžiai: jų vartojimo skritumai ir panašumai. Straipsnio pabaigoje pateikiama išvada, kad gramatiškai apibrėžtumo kategorija pasireiškia morfosintaksiniais ir sintaksiniais apibrėžtumo efektais, kylančiais iš šios kategorijos sąveikos su kitomis kategorijomis.Reikšminiai žodžiai: Apibrėžtumo kategorija; Įvardžiuotinė forma; Vardažodžiai; Category of definiteness; Nominal words.

ENA conception of definiteness and a category of definiteness as a noun compound are discussed in the beginning of the article. Two different approaches are presented: theories of uniqueness and notoriety, and three major types of definiteness: objective definiteness, inherent definiteness of proper names and qualifying descriptions. Qualifying descriptions are the most widely debated and they can also be divided into certain types. The article further discusses individualised and role typical types qualifying descriptions. As denotation of grammatical definiteness is underdeveloped in the Lithuanian language a question may be raised, whether grammatical category of definiteness is characteristic to the Lithuanian language. It has been noticed that Lithuanian grammatical description can not do without the concept of definiteness, even though grammatical expression of the category is not so regular like in other languages. Qualifying adjectives are the main grammatical devices expressing category of definiteness in the Lithuanian language. Referring to the analysis of special typical forms of adjective in the Baltic and Slavic languages a terms qualifying adjective is introduced, it reflects Latvian term ‘definite and indefinite forms’, which is used to describe special forms of adjective. The term ‘qualifying’ is suggested as the term ‘definite’ is used for a noun compound, and adjective only contributes to this definition by encoding it in a pronominal form. The article compares Lithuanian and Latvian qualifying adjectives, also analyses the differences and similarities of their usage. At the end of the article a conclusion is drawn that the category of definiteness in grammar is expressed by morpho-syntactical and syntactical effects of definiteness, and those effects result form the interaction of this category with other categories.

• Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje / Birutė Spraunienė. Lietuvių kalba. 2008, 2, 1 pdf (11 p.).
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Determination and modification: topology of prenominal attributes in Lithuanian / Ringailė Trakymaitė. Kalbotyra. 2018, t. 71, p. 84-133.
• Įvardžiuotinės formos makroekonomikos terminijoje: vartojimo dėsningumai ir svyravimų priežastys / Ramunė Vaskelaitė. Terminologija. 2019, 26, p. 103-139.
• Paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių opozicija lietuvių kalboje kaip apibrėžtumo sistema / Birutė Spraunienė. Acta linguistica Lithuanica. 2008, t. 59, p. 109-139.
• Pastabos dėl sintaksinio dviprasmiškumo sąvokos ir kiti susiję dalykai / Rolandas Mikulskas. Acta linguistica Lithuanica. 2006, t. 55, p. 1-53.
• Sisteminis požiūris į lietuvių kalbos inceptyvines konstrukcijas su bendratimi / Rolandas Mikulskas. Lietuvių kalba. 2023, 18, p. 27-113.
• Subūdvardėjusių lietuvių kalbos dalyvių atpažinimo kriterijai / Laima Jancaitė. Taikomoji kalbotyra. 2023, 20, p. 183-207.
• Категория определенности / неопределенности и формы прилагательных, называющих материал, в церковнославянском и литовском языках (исторический аспект) / С. В. Власова. Русистика и компаративистика. 2011, 6, p. 180-190.
• Нейтрализация семантики определенности и ее связь с историей форм прилагательного в русском и литовском языках / Светлана Витальевна Власова. Русистика и компаративистика. 2021, 15, p. 163-181.