Ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai XIX-XX a. dailėje : svarbiausi tipai ir siužetai

LTKalbant apie ikikrikščioniškos epochos Lietuvos valdovus, iškyla jų atvaizdų autentiškumo problema, neišliko jokių portretų. Seniausios Lietuvos kunigaikščių portretų versijos kildinamos iš iš A. Guagnini kronikos „Europos Sarmatijos aprašymas“, išleistos XVI a., graviūrų. Šios graviūros patraukė dėmesį romantizmo laikotarpiu, kai, labiausiai dėl literatūros kūrinių poveikio, susidomėta pagoniškos Lietuvos istorija. Graviūromis kaip pirminiais atvaizdais naudojosi daugelis dailininkų, jos padėjo pamatą ikonografinei tradicijai ir paliko savo pėdsakus XX a. mene. XX a. pradžioje, pirmiausia tarp lietuvių dailininkų, išryškėjo noras atsiplėšti nuo įsigalėjusios vaizdavimo tradicijos ir kurti savąją valdovų ikonografiją. Garsiausi šios krypties atstovai – dailininkas Petras Kalpokas ir skulptorius Vytautas Kašuba. Stiprios vaizdavimo tradicijos nebuvimas sąlygoja ikonografijos kūrimo procesą ir šiandien. Romantizmo epochos literatūra taip pat teikė dailininkams daugybę temų ir pasakojimų apie pagoniškos Lietuvos istoriją bei valdovus. Didžiausio dėmesio susilaukė Mindaugas, Gediminas ir Kęstutis. Pagrindiniai istorinės dailės siužetai: Mindaugo krikštas ir karūnacija, Gedimino sapnas ir Vilniaus įkūrimas, Kęstučio ir Birutės susitikimas, Kęstutis – Vytauto tėvas, Kęstučio mirtis. Garsiausi dailininkai, kūrę Lietuvos valdovų atvaizdus, yra Elena Skirmantaitė-Skirmantienė, Mykolas Elvyras Andriolis, Kazimieras Alchimavičius, Vincentas Slendzinskis, Janas Styka, Apolinaras Šimkūnas, Stasys Ušinskas ir Jurgis Juodis. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Ikikrikščioniška Lietuva; Didieji kunigaikščiai; Istorinė dailė; Portretas; Siužetinė kompozicija; Pre-Christian Lithuania; Grand Dukes; Historic art; Portrait; Figurative composition.

ENWhen speaking of the Pre-Christian (or pre-Vytautas) rulers of Lithuania, the problem of the authenticity of their depiction becomes redundant. It is a priori evident that no life portraits survive. The oldest imagined depictions are known from the illustrations of Alexander Guagninis chronicle "A Description of Sarmatian Europe" published in the 16th c. These etchings were brought into attention during the Romanticism age, when, largely due to influence of literature, interest in pagan Lithuanian history surged and they served as a primary image to a lot of artists and, as they became iconographic cliches, left their imprint on the art of the 20th c. Also, a creative trend to move away from Guagnini's tradition and thereby create Lithuania's own iconography of rulers is visible from the beginning of the 20th c. The most prominent representatives of this direction are painter Petras Kalpokas and sculptor Vytautas Kašuba. The absence of a strong tradition of depiction has also determined that the process of creating iconography still continues today. The literature of Romanticism also provided the artists with a lot of subjects and stories from pagan Lithuanian history, among them the subjects involving rulers. The personalities of Mindaugas, Gediminas and Kęstutis have received the most attention. The main subjects noted are: the christening and coronation of Mindaugas, Gediminas' dream and the founding of Vilnius, the meeting of Kęstutis and Birutė, Kęstutis - the father of Vytautas and the death of Kęstutis. The most outstanding artists who chose to depict ancient Lithuanian rulers are Helena Skirmuntt, Michal Elwiro Andriolli, Kazimierz Alchimowicz, Wincenty Sleńdziński, Jan Styka, Apolinaras Šimkūnas, Stasys Ušinskas and Jurgis Juodis. [From the publication]

• Antanas Vivulskis (1877-1919) : tradicijų ir modernumo dermė / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 163 p.
• Eksponatai. 2016-2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės: parodos katalogas, 2017 m. spalio 17 d. - 2018 m. sausio 14 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / sudarytojai Dalius Avižinis, Toma Zarankaitė-Margienė. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2017. 351 p.
• Elena Skirmantaitė-Skirmantienė pirmoji lietuvių skulptorė / Vidmantas Jankauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2011, t. 62, p. 9-37.
• Gedimino sapnas dailėje: politinis ir kultūrinis kontekstas / Dovilė Barcytė, Ieva Burbaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 106, p. 18-44.
• Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos : tarptautinės parodos katalogas, 2010 m. lapkričio 10 d. - 2011 m. sausio 30 d., Vilnius / [sudarytojai Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė]. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2010. 508 p.
• Leonardas Chodźką ir Lietuvos vaizdų sklaida / Vidmantas Jankauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, t. 27, p. 23-47.
• Lietuva, 1009-2009 / sudarytojai Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 701 p.
• Lietuvos istorijos naratyvai XIX a. dailėje / Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 142-155, 375.
• Pilėnai ir Margiris : istorija ir legenda / Darius Baronas, Dangiras Mačiulis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. 644 p.
• Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
• Vincentas Smakauskas / Vladas Drėma. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 271 p.
• Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis / Giedrė Mickūnaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. 376 p.
• XIX amžiaus Lietuvos grafika = Lithuanian graphic art in the 19th century / Vladas Gasiūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 269 p.