LTM. K. Čiurlionio tapyboje motyvai, susiję su karališkumu, pasirodo konsekventiškai. Jie nukreipia jo „Lietuvai pašvęstą“ kūrybą daugiau universalių ir dvasinių problemų linkme nei link politinių ir istorinių klausimų. Atsižvelgiant į paties dailininko požiūrį, jo paveikslus galima padalyti į dvi dalis – tai universalaus turinio kūriniai, kalbantys apie Dievą (nebūtinai judėjų-krikščionių), valdovą, kuris sukūrė visatą, ją valdo ir joje apsireiškia, ir kūriniai, kuriuose paliečiama žmogiškoji tema – žmogaus vieta kosmose, jo padėtis ir pasaulį valdančių dvasinių jėgų pažinimo keliai. Pirmą grupę geriausiai charakterizuoja simbolinis triptikas „Rex“ (1904) ir to paties pavadinimo monumentali kompozicija (1909), vainikuojanti dailininko kūrybą. Čiurlionio paveikslų muzikalumas ir abstraktumas šiame kontekste atrodo nuosekli išdava jo pasaulio funkcionavimo vizijos ir Dievo karaliaus idėjos raidos nuo senovės, mitologinio Demiurgo, asmeninio ir kartu apsireiškiančio savo kūriniuose, gamtoje, iki Dievo visagalio, bet kartu nesančio, neapčiuopiamo savo Absoliute: nuo pasaulio ašies, axis mundi, iki jo amžino kosminio ritmo ir tvarkos. Neoromantinė kūrėjo pozicija ir jo domėjimasis sinkretiniais filosofiniais-religiniais klausimais skatina jį taip pat paliesti asmens dvasinio tobulinimosi ir tuo pačiu individualios sielos bandymo priartėti prie joje glūdinčio potencialaus dieviškumo (karališkumo, angeliškumo) šaltinio temą.Geriausiu tokių siekių pavyzdžiu yra „pasakiški“ Čiurlionio paveikslai ir ciklai, kartojantys kelionės ir kelio motyvą, tokie kaip Karalaičio kelionė ar Karalaitės kelionė (abu 1907). Toje dvasinėje kelionėje, kituose kūriniuose nusakytoje taip pat per valties motyvą ar tiltus, kalvas, laiptus ir piramides, keliautoją lydi palydovai – kitų pasaulių pasiuntiniai, žaltys ir paukštis. Mintį taip pat sustiprina saulės ir ugnies simbolika, nuo amžių susieta su karalystės ir dvasinio tobulumo, Dievo šventumo idėja. Tuo būdu Čiurlionio paveikslų esme tampa amžinųjų žmogaus siekių išraiška, bandymas suprasti jo vaidmenį pasaulyje ir gyvenimo prasmės, aukščiausio egzistencijos tikslo paieškos. Dėl tradicinių, uždarų religinių sistemų ar racionalių mokslinių žinių nepakankamumo, dailininkas naudojasi savita pasaulėžiūrine mozaika, sudaryta iš tikėjimų, mitologijos, filosofijos ir hermetinių jos srovių, „gerai permaišytomis ezoterine-mistine mišraine“ (U. Makowska), kurioje kaip tarpusavyje persipinanti šviesa ir šešėliai, be pozityvių pasekmių, taip pat slypi ir pavojų. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Valdovai; Angelai; Karūna; Simbolizmas; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Ruler; Angel; Crown; Symbolism.
ENIn the paintings of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis motifs related to royal theme appear sequentially. These motifs lead his creative work, "dedicated to Lithuania", towards universal and spiritual problems and less towards political and historical questions. Considering the range of the artist's perspective, Čiurlionis' paintings can be divided into two kinds: works of universal content, speaking about God (not necessarily Judaist or Christian), a Ruler who created the universe, who rules it and acts in it, and works touching on a human theme - the place of a man in the universe, his condition and the ways of comprehending the spiritual powers managing the world. The first group is best represented by the symbolic triptych "Rex" (1904) and the monumental composition of the same name (1909), which crowns the creative work of the artist. The musical and abstract qualities of Čiurlionis' paintings seem to be a consecutive outcome of his vision of how the world functions as well as of the development of his idea of God-the King: from the ancient mythological Demiurge who is personal and visible through his creations, the nature, to the God who is omnipresent and not present at the same time, incomprehensively Absolute - from the pillar of the world, axis mundi, to the perpetual rhythm and order of the universe. The neo-romantic position of the artist and his interest in syncretic philosophic-theological questions also encourages him to touch on themes of personal spiritual development and to show the attempts of a person's individual soul to get closer to the potential divinity (royalty) within itself.The most direct expressions of this human striving give the "fairy tale" paintings and cycles of Čiurlionis, repeating the themes of journey and road, for example "The journey of the Prince" and "The journey of the Princess" (both 1907). On this spiritual way, in further paintings suggested through the motifs of a boat or of bridges, hills, stairs and also pyramids, the traveler is accompanied by guides - the messengers from the other world dimensions, a grasssnake and a bird. This idea is also strengthened by the symbols of sun and fire, which for ages have been related to the ideas of kingship, the spiritual perfection and the sanctity of God. This way, the expression of eternal human desires, a search to understand the role of an individual in the world, the meaning of life and the highest aim of existence, become the focus of Čiurlionis' works. Due to the limitations of traditional religious systems and the deficiency of rational scientific knowledge, the artist refers to a personal amalgam of worldviews, consisting of beliefs, mythology, philosophy and its hermetic trends, "a well mixed esoteric-mystic mash" (after U. Makowska), which in itself hides both positive outcomes and dangers. [From the publication]