Valdovo pašlovinimui, šlovintojo atminimui: Augusto III iškilmės Vilniuje

LTStraipsnyje siekiama apsvarstyti socialines iškilmių dekoro funkcijas ir pristatyti karališkosios reprezentacijos tradiciją Augusto III laikais bei jos adaptavimą LDK iškilmių programoje. Valdovui skirtos iškilmės turėjo vykti nustatyta, tradicija pagrįsta, dažnai dokumentuose fiksuota tvarka. Tačiau kiekvienos iškilmės truputį skyrėsi, priklausomai nuo vietos, užsakovų ir politinio konteksto. Iškilmių savitumas atskleidžiamas jų aprašymuose tiek, kiek jų autorius stengėsi ir galėjo tai padaryti. XVIII a. spaudoje ir proginiuose leidiniuose tradiciškai išskiriami du valdovui skirtų iškilmių aspektai: jų aprašymai fiksavo pagarbos valdovui ženklus ir nemažiau svarbu buvo parodyti iškilmių užsakovo vaidmenį. Valdovui skirtų iškilmių kalendorius buvo įspūdingas ir rengtas pirmiausia karūnavimo ir ingreso, valdovo gimtadienio, vardinių proga. Vilniuje kasmet ištaigingiausiai švęstos valdovo vardinės rugpjūčio 3 d. Abiejų Tautų Respublikos sostinėse iškilmės skyrėsi. Augustas III dažnai dalyvaudavo Varšuvos iškilmėse, todėl jų programa buvo derinama prie valdovo pomėgių, pvz., specialaus ceremonialo, susijusio su Baltojo erelio ordino paskyrimu ir jo įteikimu naujiems ordino kavalieriams, kitų Augusto III aistrų – operos ar šaudymo į taikinį rungtynių.[...] Išskirtinę šventę, susijusią su Augusto II asmenybe ir politine veikla, surengė Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalas Mykolas Ksaveras Sapiega Antakalnio rūmuose 1759 m. Tais metais maršalas buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, o žinia apie iškilmes plačiai paskleista. Dekoracijose pabrėžiama Vetinų, susigiminiavusių su Europos valdovų šeimomis, reikšmė. Kita svarbi dekoracijų dalis buvo susijusi su Septynerių metų karo, kuriame Augustas III kariavo kaip Saksonijos valdovas, tema. Dekoracijose kartojosi Saksonijos sąjungininkių šiame kare – Austrijos, Rusijos, Prancūzijos ir Švedijos – herbai su inskripcijomis. Kitokie valdovo vaizdinio akcentai buvo 1763 m. Vilniaus magistrato užsakytame egzekvijų, surengtų Augusto III garbei Šv. Kazimiero bažnyčioje, dekore. Valdovo laidotuvės buvo proga sudaryti savotišką jo valdymo balansą. Miesto valdžios užsakymu kurtame dekore Augusto III valdymas matomas kaip taikos ir ramybės metas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Valdovai; Augustas III, 1696-1763 (Frýdrichas Augùstas II, Friedrich August II); Vilnius; Iškilmės; Ruler; August the Third; Vilnius; Celebration.

ENThe report seeks to discuss the social functions of the celebrations as well as to introduce the tradition of royal representation in the times of August III and also its adaptation in the celebration programme of the Grand Duchy of Lithuania. Celebration for a ruler had old traditions, their ceremony and images used in occasional decoration were firmly set. However, every celebration had its own specificity, depending on the place, organizers and the political reality. This specificity is revealed in descriptions of celebrations in so far as the observer or reporter tried and was able to advert it. In the 18th c. press and occasional literature two aspects of celebration for rulers are usually highlighted: in the events of the celebration, an idealised portrait of the ruler and the role of a celebration organizer are both displayed. The calendar design for the ruler was impressive with the dates of the kings election and coronation, birthdays and named-days. One of the most important celebrations in Vilnius was an annual celebration of the ruler's nameday on August 3rd. In the capitals of the Poland-Lithuania Commonwealth these celebrations differed. In Warsaw, where August III himself often participated, the celebration was directly related to the person of the ruler (the highlight of the festival was a ceremony of awarding the Order of White Eagle and some kinds of entertainment loved by the king - an opera or a target hit contest).[...] The most exclusive celebration directly connected with the personality and politics of Augustus HI was organized by the Lithuanian tribunal Marshal Michał Ksawery Sapieha in Antakalnis Palace in 1759. That year witnessed Sapieha receiving the Order of White Eagle and the celebration was widely covered by the press. The decorations showed the significance of Vettines in Europe including the emblems of the rulers of different countries in which Augustus III had relations with. Another also very important part of the decorations were emblems with military inscriptions depicting Austria, Russia, France and Sweden in the Seven Years' War where these countries and Augustus III, as a ruler of Saxony, had fought together. A distinctive decoration programme was used in the 1763 exequies dedicated to Augustus III, organized in St. Casimir church and arranged by Vilnius magistrate. The decorations of the funeral embodied a certain ruling balance. The city saw the rule of Augustus III as a period of peace and tranquility. [From the publication]

• Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
• Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
• Visuotiniam džiaugsmui, valdančiijjų garbei: fejerverkai XVIII amžiuje / Lina Balaišytė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 312-338.
• Барацьба магнацкiх груповак у ВКЛ (1717-1763) / Андрэй Мацук. Мiнск : Медысонт, 2010. 639 p. +.