Šv. Kazimiero koplyčios karalių skulptūros: ką apie jas žinome?

LTXVII a. pirmojoje pusėje pastatyta koplyčia žavi marmuro puošyba, malonėmis garsėjančiu Šv. Kazimiero paveikslu, XVII a. pabaigoje sukurta stiuko lipdyba ir freskomis. Taip pat koplyčioje yra nemažai vertingų įvairiais laikotarpiais pagamintų sidabrinių ir auksuotų dirbinių. Tačiau iki šiol mažai žinoma apie nišose įtaisytas aštuonias valdovus vaizduojančias skulptūras. Istoriniuose šaltiniuose informacija apie jas gana miglota, skulptūrų istorija apaugusi įvairiais nepagrįstais teiginiais ir versijomis. Labiausiai pagrįsta nuomonė, kad skulptūros vaizduoja Lenkijos ir Lietuvos valdovus. Straipsnyje svarstoma, kada ir kaip XIX a. atsiranda ši skulptūrų įvardijimo versija, kuo ji grindžiama ir argumentuojama. Istoriografijoje galima rasti dar keletą skulptūrų įvardijimo versijų, tačiau dažniausiai tai nepagrįstos legendos ir mitai. Ar esama ir daugiau versijų? Reikia pripažinti, kad skulptūrų įvardijimas iki šiol yra tik spėliojimai. Straipsnyje, remiantis įvairia ikonografine medžiaga ir XVI-XVIII a. tekstais apie Šv. Kazimiero biografiją bei Šv. Kazimierui skirtuose pamoksluose minima informacija, bandoma suprasti, kokią Šv. Kazimiero aplinką įsivaizdavo XVII-XVIII a. koplyčios lankytojas. Ar galima įsivaizduoti, kad skulptūros vaizduoja šventuosius, su kuriais siejamas ir Šv. Kazimieras? Ar galėjo skulptūros vaizduoti artimiausius giminaičius Jogailaičius? Ne karalius, o didžiuosius kunigaikščius? Tarp aštuonių skulptūrų išsiskiria dvi raižytos skulptūras su imperatoriškomis karūnomis. Manoma, kad viena iš jų vaizduoja Šv. Kazimiero senelį, imperatoriumi laikytą Vokietijos karalių Albertą.Antroji skulptūra galėjo būti skirta imperatoriui Frydrichui III, kuris tęsė Šv. Kazimiero senelio darbus ir globojo Šv. Kazimiero motiną. Straipsnyje liko daug neatsakytų klausimų. Tačiau suformulavus klausimą, galima greičiau tikėtis rasti atsakymą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus katedra; Šv. Kazimiero koplyčia; Skulptūros; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Habsburgai; Vilnius Cathedral; St. Casimir chapel; Sculptures; Jagiellonians; Emperors Habsburgs.

ENThe chapel constructed in the first half of the 17th c. fascinates with its marble interior, St. Casimir's picture, famous for its graces, and stucco mouldings and frescoes created in the end of the 17th c. It also contains unique goldsmithing artworks of various ages. However, little is known about the eight rulers' sculptures in the niches of the chapel. Historic sources vaguely mention them, and a few contradictory tales and legends survive. The most grounded opinion states that the sculptures depict Kings of Poland and Grand Dukes of Lithuania. The article analyses when and how this version of naming the sculptures appears in the 19th c, its grounding and arguments for it. In historiography, there are several different versions associated with these sculptures; however, they might be just unfounded legends and myths. Are there other interpretations of identifying the sculptures? It should be stated that identifying sculptures is still limited to guesswork. In the article it is attempted to imagine how a 17-18th century visitor to the chapel would imagine St. Casimir's surroundings, basing these attempts on iconographic material, the texts on St. Casimir's biography from the 16-18th c. and sermons dedicated to St. Casimir. Is it possible the sculptures depict certain Saints, amidst whom St. Casimir was accepted? Could the sculptures have portrayed his closest relatives the jagiellonians? Could these sculptures be Grand Dukes and not Kings? Two carved sculptures of rulers with emperor crowns stand out between the eight sculptures. It is thought that one of them depicts St. Casimir's grandfather, Albert of Germany, at that time titled as emperor.The second sculpture might depict the emperor Friedrich III who continued St. Casimirs grandfather's work and protected St. Casimir's mother. There are a lot of questions left unanswered in the article. However, a vocalised question has more chances of being answered than a silent one. [From the publication]

• Akmentašiai Vilniuje iki XVII a. vidurio / Mindaugas Paknys. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 30-45.
• Ankstyvieji šv. Kazimiero "Gyvenimai" = Casimiriana II. Vitae antiquiores S. Casimiri / sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Mintautas Čiurinskas ; [vertė Vytautas Ališauskas, Mintautas Čiurinskas, Ona Daukšienė, Rita Katinaitė, Petras Kimbrys]. Vilnius : Aidai, 2004. 211 p.
• "Castrum doloris" Augusta II Mocnego w Wilnie i jego zachowane fragmenty / Piotr Jamski. Rocznik Lituanistyczny. 2021, 7, p. 185-209.
• Insignijos ir ceremonialas Lietuvos viešajame gyvenime (XIII-XVIII a.) / Gitana Zujienė. Vilnius : Eugrimas, 2008. 332 p.
• Kalbų varžybos : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai / parengė, iš lotynų kalbos išvertė, įvadą ir komentarus parašė Eugenija Ulčinaitė. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2010. 272 p.
• Ołtarz relikwiarzowy w wileńskiej Kaplicy św. Kazimierza w pierwszej połowie XVII wieku / Piotr Jacek Jamski. Barok. 2005, 12, nr. 2 (24), p. 41-71.
• Petro Skargos "Šv. Kazimiero, Lenkijos karalaičio, gyvenimas" (1610) ir tuometė lietuviškoji hagiografinė tradicija / Mintautas Čiurinskas. Senoji Lietuvos literatūra. 2013, 35/36 p. 269-301.
• The Chapel of St. Casimir in Vilnius - a Counter-Reformation landmark / Kęstutis Paulius Žygas. Meno istorija ir kritika. 2022, 18, p. 5-35.