Litewskie korony Królowej Niebios

• Lietuviškos Dangaus Karalienės karūnos
• Lithuanian crowns of the Queen of Heaven

LTAbiejų Tautų Respublikos teritorijoje XVII a. susiformavo specifinis, Vakarų Europoje nepraktikuotas paprotys puošti paveikslus sidabrinėmis kalinėtomis aplikacijomis - „suknelėmis" ir karūnomis, šis buvo paplitęs visoje šalyje, bet tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse aptinkamos ypač iškilmingos, pusapskritimio formos karūnos. Tipologiniu požiūriu - tai uždaro tipo karūnos, simbolizuojančios suverenią monarcho valdžią. Paprastai jos būna sidabrinės, dažniausiai auksuotos, puoštos brangiaisiais akmenimis ar jų pakaitalais, pasitaiko ir auksinių. Jų forma paprastai kartoja karališkąją Zigmanto Vazos karūną, su vienintele išimtimi, kuria yra „imperatoriškoji" Trakų Dievo Motinos paveikslo karūna, sukurta apie 1640 m. ir savo forma artima karūnai, 1602 m. pagamintai Rudolfui II Habsburgui. Tačiau atrodo, kad ji buvo naudojama tik retkarčiais, ypatingų iškilmių proga, o nuolatine paveikslo puošmena tapo ankstesnė, apie 1620 m. tikriausiai LDK kanclerio Leono Sapiegos rūpesčiu sukurta „Vazų tipo" karūna. Šio didiko fundacijai reikėtų priskirti ir dvi panašias karūnas, skirtas paveikslams jo pastatytose šventovėse - Dievo Motinos paveikslui Šv. Mykolo bažnyčioje Vilniuje ir Ženklo Dievo Motinos (Znamienije) ikonai iš Švč. Trejybės vienuolyno cerkvės Čerėjoje, Sapiegų giminės lizde. Tai yra ankstyviausi ir lokalinio pobūdžio pavyzdžiai, tačiau lietuviškųjų karūnų formą galėjo paveikti taip pat ir garsiausio Marijos atvaizdo Abiejų Tautų Respublikoje - Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo - karūna, kurią Vladislovas Vaza paaukojo 1635 m. Jos išvaizdą greitai išpopuliarino raižytos ir tapytos Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo su šia puošmena kopijos.Tarp tokio pobūdžio kopijų, iki dabar išlikusių Lietuvoje, galima paminėti paveikslus, priklausiusius jėzuitų Šv. Jonų bažnyčiai Vilniuje, bernardinų Šv. Jurgio bažnyčiai Kaune, parapijos bažnyčiai Merkinėje ir bernardinų bažnyčiai Troškūnuose. Tezė apie lietuviškų metalinių karūnų išskirtinumą pagrindžiama XVII a. objektų, tiek išlikusių, tiek ir žinomų iš kitų šaltinių, pavyzdžiais. Yra trys pilnai išlikusios pusapskritės formos karūnos: Budslave (1649), Rosėje (apie 1650) ir Kremenicoje (apie 1660), o kitos (pvz., Gardino brigičiu, Mscibovo, Raseinių ir Vilniaus šv. Teresės bažnyčiose) yra smarkiai išgaubtos; panašios karūnos buvo ir paveikslų iš Bialyničių (pagamintos 1635, žinomos ir XVII-XVIII a. tapytų kopijų) bei Lucko (sukurta XVII a., matoma 1703 m. graviūroje). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Stebuklingi Dievo Motinos atvaizdai; Sidabrinės karūnos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miraculous images of Our Lady; Silver crowns.

ENIn the territory of the Polish-Lithuanian Commonwealth a specific, unusual for Western Europe's habit of embellishing paintings with silver plated pieces, 'dresses' and crowns were formed in the 17 th c. This habit was spread throughout the whole country, but the half circle shaped crowns found in the lands of Grand Duchy of Lithuania were especially elaborate. From a typological point of view these belong to the closed type of crowns, symbolising the sovereign authority of the monarch. Commonly they were made of silver and often coated in gold and embellished by precious stones and their substitutes, golden ones can be found as well. Their form usually follows the Royal crown of Zygmunt Vasa, with the only exception being the "Imperial" crown of the Trakai Mother of God picture created circa 1640 and shaped similar to the crown created for Rudolf II Habsburg in 1602. However, it seems that this crown was rarely used, only for solemn celebrations. It was another crown of Vasa type, ordered by Leo Sapieha, Chancellor of Grand Duchy of Lithuania in 1620 that became the constant adornment of the painting. Two similar crowns, assigned for the paintings in the temples built by this nobleman, could also be attributed to his funding; these are crowns for the painting Mother of God in St. Michael's Church in Vilnius and the icon Mother of God of the Sign (Znamienije) in the Holy Trinity Monastery Church in Chereya, at the Sapieha family seat. These are the earliest local examples; however, the form of Lithuanian crowns might have been influenced by the crown of the most famous depiction of Mother of God in the Polish-Lithuanian Commonwealth - the painting of Mother of God in Chenstochowa, which was donated by Vladislav Vasa in 1635. The shape of this crown quickly became popular through painted and etched copies of the painting of Chenstochowa's Mother of God with this particular adornment.[...]. [From the publication]

• Madona su auskarais: Rykantų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo tyrimai ir restauravimas / Tojana Račiūnaitė, Rūta Kasiulytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 92/93, p. 305-339.
• Mundus emblematum: XVII a : Vilniaus spaudinių iliustracijos / Jolita Liškevičienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. 288 p.
• Oprawa artystyczna oraz pozareligijny aspekt zawartości barokowych druków służących propagandzie cudownych obrazów / Maria Kałamajska-Saeed. Socialinių tapatumų reprezentacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje / sudarytoja Aistė Paliušytė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010. P. 259-276.
• Trakų Dievo Motinos atvaizdo kartotės XVII–XIX amžiuje / Gabija Surdokaitė-Vitienė, Svetlana Poligienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 147-196.
• Trakų Marijos paveikslo aptaisai / Birutė Rūta Vitkauskienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2001, t. 21. P. 153-166.
• XVII a. - XVIII a. I ketvirčio Lietuvos bažnyčių paveikslų aptaisai ir jų ornamentika / Regimanta Stankevičienė. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai / sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 61-118, 430-431.
• Złotnictwo wileńskie : ludzie i dzieła XV-XVIII wiek / Birutė Rūta Vitkauskienė. Warszawa : Neriton, 2006. 385 p.