LT„Dainiai be tautos" - tai, viena vertus, poetai, kurie suvokia save kaip kuriančius gimtąja kalba svetimoje žemėje. Kita vertus - tai visi šiuolaikiniai poetai, kurie posovietinėje visuomenėje netenka pagrindinės socialinį prestižą palaikiusios mitologijos. Kitaip nei daugumoje kitų sociologizuotų literatūros tyrimų, šioje knygoje sociokritiškai skaitoma poezija, o ne proza. Išskirtinis poeto vaidmuo lietuvių ir rusų kultūrose nulėmė, kad literatūros laukui būdingi „apibrėžimų konfliktai" aštriausiai reiškėsi būtent poetiniame diskurse. Iki šiol netyrinėta sovietmečio ir posovietmečio Lietuvos rusų literatūra knygoje aptariama kaip literatūros lauko segmentas, apibrėžiamas ypatingos galimybių erdvės, kuri atsiranda susitinkant ir persiklojant kelių nacionalinių kultūrų laukams. Segmento struktūra ir vidinė istorija atsiskleidžia analizuojant svarbiausių leidinių, atstovaujančių skirtingiems literatūros lauko poliams, bei rašytojų strategijas.