LTRecenzijoje aptariamas Vilmos Zubaitienės parengtas Friedricho Wilhelmo Haacko „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyno“ kritinis leidimas, taip pat tos pačios sudarytojos parengta studija, indeksai, rodyklės. Aprašoma abiejų tomų struktūra ir turinys. Pažymima, kad pirmajame tome yra parengėjos įvadas, publikacijos pagrindinių principų pristatymas, leksikografinių ir gramatinių santrumpų sąrašai, taip pat gramatikos turinio apžvalga. Pažymima, kad visa ši įspūdinga medžiaga leidžia tikėtis, jog senųjų raštų tyrėjams bus lengviau atlikti lyginamąsias senųjų ir naujųjų vadovėlių ir žodynų analizes. Recenzentės nuomone, tam padeda ir antrajame tome esantis V. Zubaitienės straipsnis „Frydricho Vilhelmo Hako žodynas ir gramatika: istorinės pasirodymo aplinkybės, struktūra ir santykis su šaltiniais“. Aptariami antrame tome esantys indeksai, bendriniai ir tikriniai žodžiai, žodžių junginiai, gramatinės santrumpos. Pristatoma dalykinė rodyklė ir dvikalbė lotynų - lietuvių ir lietuvių – lotynų kalbų terminų apžvalga, taip pat vardų ir vietovardžių santrauka. Pažymima, kad dėl medžiagos gausos antrasis tomas darosi sunkiai skaitomas dėl gausybės jame vartojamų santrumpų. Pažymėdama, kad santrumpos tokio pobūdžio leidiniuose yra neišvengiamos, recenzentė pastebi, kad šiuo atveju mažiau būtų reiškę daugiau. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad gausiai vartojant santrumpas neišvengta korektūros klaidų. Reziumuojama, kad nors tokios apimties darbe pasitaiko nesklandumų, jie nenuneigia atlikto darbo vertės ir reikšmės ateities istoriniams lyginamiesiems lingvistiniams tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Frydrichas Vilhelmas Hakas; Vilma Zubaitienė; Žodynas; Friedrich Wilhelm Haack; Vilma Zubaitienė; Vocabulary.