Metaforinis lietuvių kalbos slinkties veiksmažodžių vartojimas

LTStraipsnyje aptariamas lietuvių kalbos slinkties veiksmažodžių vartojimas perkeltine metaforine reikšme, nagrinėjama, kokioms tikrovės situacijoms apibūdinti ir kokiems jų aspektams pabrėžti dažniausiai yra pasitelkiami perkeltines reikšmes slinkties veiksmažodžiai. Remiantis semantinių funkcijų teorija analizuojami pagrindiniai sintagminiai veiksmažodinės metaforos požymiai, leidžiantys adresatui ją identifikuoti ir tinkamai suvokti. Straipsnio autorė prieina prie išvados, kad įgiję perkeltinę metaforinę reikšmę slinkties veiksmažodžiai dažniausiai pereina į mentalinių veiksmažodžių SG (Pr -- Pep, Con). Tai sietina su bendraisiais lokacijos dėsniais ir įvairioms kalboms būdinga psichikos reiškinių eksteriorizacija. Metaforiškai vartojami slinkties veiksmažodžiai taip pat gali žymėti emocijų (Pr -- Pep, Con), veiklos (Pr -- Agi / Loc) situacijas, subjekto būklę (Pr -- Stat, Con), rečiau pojūčių (Pr -- Agi, Dir, [I]), proceso (Pr -- Proc), priklausymo (Per -- Pss, Psr / Q), poveikio (Pr -- Agi, Pt) situacijas. Šias, vadinamąsias išorines, metaforas patvirtina tam tikros semantinės sakinių struktūros. Autorės teigimu, nuo kai kurių kitų tipų veiksmažodžių slinkties veiksmažodžiai skiriasi vidinės metaforos atvejų gausa. Jas identifikuojant relevantiškas yra daiktavardinių leksemų kategorinių požymių skirtumas (dažniausiai [daugiau ar mažiau konkretus]), kartais iš dalies ir skirtingos semantinės sakinių struktūros.Reikšminiai žodžiai: Perkeltinė reikšmė; Slinkties veiksmažodis; Semantinis komponentas; Semantinė struktūra; Semantinė grupė; Sakinys; Figurative meaning; Verb of motion; Semantic component; Semantic straucture; Semantic group; Sentence.

ENThe semantic structure of a sentence reflects the speaker's communicative purpose as well as his or her perception of reality. These are mainly the verbs selected by the addresser that make this purpose possible to be realized. The semantic structure of a sentence, and consequently the semantic group of a verb, besides other features, are significant for the sememe meaning identification by an addressor. As a result, the theory of semantic functions is one of the most appropriate ones to be applied to the analysis of the metaphoric use of verbs. Having applied the theory of semantic functions to the analysis of the verbs of motion used metaphorically for the description of various reality situations, the aspects which are revealed by this use as well as sintagmatic features that serve to help the addressor identify and comprehend a verbial metaphor are under investigation in the article. In the work such verbs are referred to as the verbs of motion and express some definite physical action when an independently moving subject changes its place in space in respect to other objects (either with a vehicle or without it), and which typical semantic sentence structure is [Pr - Ag, Dir [Ab, Ad, Via]], [Pr - Ag, I, (Dir/Loc)]. These Lithuanian verbs by such their aspects as the performer's activity and initiative are similar to some verbs of mental activity, perception, effect, activity, and speaking. Such verbs which define motion not related to the performer's initiative (Pr - Ag;. Loc/Ad/Dir) are also referred to as the verbs of motion.The analysis made allows to affirm that the verbs of motion in Lithuanian, having acquired figurative metaphoric meaning, for the most part pass into semantic group of the verbs of mental activity (Pr - Pep, Con). It is possible to link it to the major laws of location as well as to psycho phenomenon exteriorization so characteristic for different languages. The verbs of motion used metaphorically can also designate emotion (Pr - Pep, Con), activity (Pr - Agi / Loc) situations, performer's state (Pr - Stat, Con), more rarely feelings (Pr - Agb Dir, [I]), process (Pr - Proc), dependence (Pr- Pss, Psr / Q), and effect (Pr - Agb Pt) situations. Certain semantic sentence structures confirm these so-called external metaphors. The verbs of motion differ from some other types of verbs by the abundance of internal metaphor cases. To identify the latter it is necessary to look at the difference between category features of a noun lexeme (mostly [±definite]) or sometimes at the difference between the semantic structure of the sentences. Such tendencies as anmropocentristic metaphorization as well as the concretization of abstract phenomenon prevail in the majority of cases with the metaphoric use of the verbs of motion. [From the publication]