Jono Bretkūno Postilė (1591): nuo Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje iki Matenadarano Jerevane

LTStraipsnyje aprašomas Jono Bretkūno „Postilės“ (1591) egzempliorius, nuo 2012 metų rugpjūčio saugomas Jerevane, Šv. Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institute Matenadarane, Lietuviškų knygų skyriuje. Tai yra dar vienas į „Lietuvos bibliografiją“ (1969) ir jos „Papildymus“ (1990) neįtrauktas egzempliorius. Nors iki Antrojo pasaulinio karo jis žinotas, bet vėliau laikytas dingusiu. Nuosavybės ženklų analizė rodo, kad „Postilė“ nuo XIX amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo trijose Rytų Prūsijos bibliotekose: Lietuvių literatūros draugijos bibliotekoje (Litauische literarische Gesellschaft) Tilžėje (gauta prieš 1892 m.); Rytų vokiečių tėvynės tarnybos (Ostdeutscher Heimatdienst Tilsit) bibliotekoje Tilžėje (po 1923 m.); Karaliaučiaus universiteto baltų ir slavų seminaro (Baltisch-slavisches Seminar der Albertus-Universität Königsberg Pr.) bibliotekoje (apie 1936 m.). „Postilės“ patekimas į Lietuvių literatūros draugijos biblioteką sutampa su Mažojoje Lietuvoje kilusiu tautiniu sąjūdžiu ir siekiu išsaugoti nykstančią lietuvių kalbą, literatūrą, kultūrą kaip mokslo šaltinį.Antspaudas, liudijantis, kad knyga priklausė Rytų vokiečių tėvynės tarnybai Tilžėje, duoda pagrindo teigti, kad Lietuvių literatūros draugijos bibliotekos knygas perėmė ne Tilžės miesto biblioteka, kaip manyta iki šiol, o su lituanistine veikla nesusijusi vokiškos krypties organizacija. Būtent iš jos, o ne iš Lietuvių literatūros draugijos bibliotekos, knygos buvo perkeltos į Baltų ir slavų seminarą, veikusį Karaliaučiaus universiteto Filosofijos fakultete, kur naudotos mokymo ir mokslo reikalams. Datuoti rankraštiniai XVIII–XIX amžiaus įrašai (1768, 1847, 1849) ir labiau sudėvėti tie puslapiai, kuriuose yra Biblijos ištraukos (perikopės), liudija, kad iki patekdamas į bibliotekas egzempliorius priklausė privatiems asmenims ir buvo naudojamas tikybos reikalams. Ši XVI amžiaus pabaigoje Karaliaučiuje išleista lietuviška knyga, skirta evangelikų liuteronų parapijose dirbantiems kunigams, nėra tiesiogiai su Armėnija susijusios kultūrinės erdvės produktas, tačiau į ją pažiūrėta kaip į tam tikrai visuomenei svarbią kultūros paveldo dalį, kurią irgi būtina pažinti bei saugoti. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Jonas Bretkūnas; Postilė; Matenadaranas; Armėnija; Jonas Bretkūnas; Postil; Matenadarane institute; Armenia.

ENIn this article we describe a copy of Jonas Bretkūnas’ Postil (BP; 1591) that since August of 2012 has been kept in Yerevan, in the department of Lithuanian books in the Matenadarane institute of the old manuscripts of St. Mesrop Mashtots. This is one more BP copy that has not been included in the Lithuanian Bibliography (1969) and its Supplements (1990) so far. The copy was known before WW II , but later considered lost. Analysis of the ownership marks demonstrates that this copy between the end of the nineteenth century and World War Two was kept in three libraries in East Prussia: Library of the Lithuanian Literary Society (Litauische literarische Gesellschaft) in Tilžė (Tilsit), up to 1892; East German Homeland Service Library in Tilžė (Ostdeutscher Heimatdienst Tilsit), after 1923; Library of the Baltic and Slavic Seminar in Königsberg University (Baltisch-slavisches Seminar der Albertus-Universität Königsberg Pr.), after 1936. It was acquired by the Library of the Lithuanian Literary Society at the period when the national movement was gaining power in Lithuania Minor, and which aimed at preserving the endangered Lithuanian language, literature, and culture as a source for scholarly research.The books of the Library of the Lithuanian Literary Society were acquired not by Tilžė Town Library as it was assumed so far, but by East German Homeland Service, a German organization which had nothing to do with Lithuanistic activity. It was this organization, not the Library of the Lithuanian Literary Society, which from the books were transferred to the Baltic and Slavic Seminar in Königsberg University where they were used for teaching and research purposes. These pages of the BP Yerevan copy that contain excerpts from the Bible (pericopes) are obviously worn out more than other pages; both this type of marks and dated manuscript inscriptions (1768, 1847, 1849) attest that the copy belonged to private persons and was used for religious purposes prior to reaching the libraries. This sixteenth century Lithuanian book, published in Königsberg, was intended for the clergy working in Lutheran parishes, and it was not a product of a cultural space directly connected to Armenia, but the librarians in the Matenadarane institute of the old manuscripts assessed it as a heritage of certain culture that also must be known and preserved. [From the publication]