Baltic-Balkan postmodern connections: the music of Bronius Kutavičius and Veljo Tormis in comparison with the music of Slovene composer Lojze Lebič

LTLyginant tai pačiai kartai priklausančių trijų kompozitorių – lietuvio Broniaus Kutavičiaus (g. 1932), slovėno Lojze’s Lebičo (g. 1934) ir esto Veljo Tormio (g. 1930) – kūrinius, neįmanoma nematyti daugybės panašumų ir sutapimų. Šių trijų kūrėjų darbuose ryškus prielankumas ritualo specifikai, dėmesys liaudies instrumentams, nuolatinės gyvenimo kaitos idėja, kuri akivaizdi net natų užrašymo ypatybėse, taip pat ir tam tikras iš amžių užmaršties atėjusios liaudies muzikos imitavimas. Šios paralelės skatina kelti klausimus apie sutapimų kilmę, o atsakymai veda prie sociopolitinių situacijų šalyse, kuriose gyveno ir kūrė visi šie kompozitoriai. Lietuva, Estija ir Slovėnija priklausė Sovietų Sąjungai, o Jugoslavija – Rytų Europos politiniam žemėlapiui. Vadinasi, Kutavičius, kaip Lebičas ir Tormis, patyrė brutalų socialistinio realizmo idėjų veržimąsi į meno šventovę. Stilistinių 1970-1980 m. pokyčių nevalia atsieti nuo politinės ir ideologinės laisvės troškimo. Tuo metu, kai pagreitį įgijo su nelanksčiomis socialistinio realizmo dogmomis kovojančios idėjos, garsiau skambėjo ir mintys apie kultūrinį hermetiškumą ir inovatyvų modernizmą. Visi trys čia minimi kompozitoriai atsiliepė į šį šauksmą, pateikdami tokias pat menines išeitis iš susidariusios situacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postmodernizmas; Bronius Kutavičius; Lojze Lebič; Veljo Tormis; Balkanų muzika; Postmodernism; Bronius Kutavičius; Lojze Lebič; Veljo Tormis; Balkan music.

ENComparing the works of the three composers of the 20th Century, which belong to the same generation – the Lithuanian Bronius Kutavičius (1932), the Slovene Lojze Lebič (1934) and the Estonian Veljo Tormis (1930) – it is impossible to overlook a great deal of similarities. In the works of all three composers one can find a pronounced inclination towards ritual, the use of folk instruments, the idea of the circulation of life, which is also evident at the level of the notation, and some sort of simulation of the folk music of unidentifiable prehistoric times. These parallels raise the questions about the causes for such similarities which are connected to the socio-political situations of the countries in which composers lived and created. Lithuania, Estonia and Slovenia were positioned as part of the Soviet Union and Yugoslavia was on the political map of Eastern Europe. This means that Kutavičius as well as Lebič and Tormis experienced the ideas of socialist realism that brutally entered the domain of art. Therefore, it is not possible to disconnect the stylistic changes of the 1970s and 1980s from the desire for political and ideological liberation. Parallel to the rising ideas on overcoming the rigid dogma of socialist realism, thoughts about hermeticism and radical innovation drive of modernism were getting louder at the same time. All three composers responded to those trends with similar artistic solutions. [From the publication]