Karo įvaizdinimas Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio muzikoje

LTPolitinių ir ideologinių konfrontacijų persmelktame XX a. lietuvių karo kompozicijos buvo rašomos abipus geležinės uždangos – emigracijoje ir Sovietų Lietuvoje. Straipsnyje išsamiau analizuojamos Vytauto Bacevičiaus „Sinfonia de la Guerra“ (1940), parašyta Buenos Airėse, ir Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), sukomponuota Sovietų Lietuvoje. Analizuodama karo įvaizdinimo strategijas lietuvių kūriniuose ir aptardama jų poziciją modernioje karo muzikoje, autorė specialiau išskiria tradicinių topoi (militarika, pastoralė ir kt.) sąveiką su modernios muzikos idiomomis. Pirmojo modernizmo (Bacevičius) ir antrojo modernizmo (Balsys) intertekstualumo skirtumai ir karo muzikinio įsemantinimo specifika atskleidžiami remiantis bendresniais karo naratyvo ir kultūrinės atminties poslinkiais. Nagrinėjant kompozicijų nacionalinės ir tarptautinės recepcijos kontroversijas šaltojo karo metais ir po 1990 metų, pabrėžiamas įvairuojantis kultūrinių ir politinių procesų poveikis lietuvių karo muzikos sklaidai ir interpretacijoms (muzikinės ir užmuzikinės konotacijos, pripažinimo ir nutylėjimo aspektai, sociokultūriniai ir sociopolitiniai disonansai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vytautas Bacevičius; Eduardas Balsys; Lietuvių karo muzika; Modernizmo intertekstualumas; Muzikos topoi; Vytautas Bacevičius; Eduardas Balsys; Lithuanian war music; Intertextuality in modernism; Musical topics.

ENArticle focuses on two war compositions written in two geocultural spaces representing Cold War ideological confrontations, viz. "Sinfonia de la Guerra" (1940) by Vytautas Bacevičius, composed in Buenos Aires, and the oratorio "Don’t Touch the Blue Globe" (1969) by Eduardas Balsys, composed in Soviet Lithuania. Analysing the strategies of war imagination in Lithuanian compositions and discussing them in modern war music’s context, the author explores an interaction between traditional topics (military, pastoral etc.) and modern stylistic idioms. Both compositions demonstrate variety of intertextual strategies and differences of resemantization characteristic of first and second musical modernism. This is linked to the observations of changes in war narratives and post-war cultural memory. After a discussion of the the controversies in the national and international reception of the compositions in question before and after 1990, the trends of re-contextualization of the Lithuanian composers are highlighted (musical and extra-musical connotations, the aspects of recognition and deliberate silence, and sociocultural and sociopolitical dissonances) with reference to the impact of cultural and political processes. [From the publication]