Prahos vokiečių-lietuvių rankraštinio žodyno autorystės klausimu

LTPrahos žodynu vadinamas rankraštinis XVIII a. trečiuoju-ketvirtuoju dešimtmečiais datuojamas leksikografijos darbas šiuo metu saugomas Klementinume, Čekijos Respublikos Nacionalinės bibliotekos Rankraščių ir senųjų leidinių skyriuje (Ndrodni knihovna Oddeleni rukopisu a starych tisku), signatūra XVI.E30. Lituanistų bendruomenei pirmą kartą jis buvo pristatytas seminare „Aktualiausios Šiaurės ir Rytų Europos kalbų tyrimų kryptys", kurį 2011 m. sausio 27 d. surengė Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija. Pranešime „Lietuvių leksikografijos paminklai Čekijoje: Friedrichui Wilhelmui Haackui priskiriamas Prahos rankraštinis vokiečių lietuvių kalbų žodynas" su iki tol nežinomu lituanistiniu paminklu daugiausia buvo supažindinta archeografiniu požiūriu, taip pat kalbėta apie knygos turinį, svarstytas tekstologinis ryšys su vadinamuoju Krauzės žodynu. 2012 m. Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos išleistame 3-jame „Kalbų ir kultūrų sankirtų archyvų" tome pasirodė pirmas straipsnis (Lemeškin 2012), skirtas šiam Rytų Prūsijos leksikografiniam darbui. Jame buvo gvildenami du aspektai: leksikografijos paminklo radimo aplinkybės ir jo vieta XIX a. čekų lituanistikoje ir bendras archeografinis žodyno aprašas. Minėtas straipsnis baigėsi konstatavimu, kad žodyno pažinimas tik prasideda ir į daugelį klausimų kol kas galima atsakyti tik preliminariai. Tarp aktualių ateities uždavinių buvo paminėta žodyno autorystės problematika, kuri yra glaudžiai susijusi su vienos proveniencijos interpretacija. Minėta kryptimi siekiama kiek j priekį pažengti šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorystė; Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas; Observatio de origine Verborum Littwhaniorum; Rytų Prūsijos leksikografija; Friedrichas Wilhelmas Haackas; Authorship; German-Lithuanian dictionary; Observatio de origine Verborum Littwhaniorum; Lexicography of Eastern Prussia; Friedrich Wilhelm Haack.

ENArticle is devoted to the lexicographical heritage of the third and fourth decades of the 18th century, in particular to the question of the authorship. Main accent is put on the structure of the codex including two independent parts which - from the point of the authorship - should be considered separately. As for the German-Lithuanian dictionary we cannot speak about the authorship because it is only another copy of an older document. But "Observatio de origine Verborum Littwhaniorum" can be described as creative and original. It is supposed that rewriter of *PRPK (i.e. protograph of the German-Lithuanian dictionary found in Prague) and the author of "Observation of origins of Lithuanian words" is the same person having deep linguistic knowledge. It is quite possible that it was the reason why in the 18th century Friedrich Wilhelm Haack was recognized as the author. However the closer analysis of the oldest works suggests that the above mentioned conclusion was not correct. For that reason the title "Hacke. Lexicon Lithuanicum" written on the back of the codex should be verified too. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Literatūrologija / Literary Studies