Returns to scale in Lithuanian family farms : a qualitative approach

LT[...] Lietuvoje optimalus ūkininkų ūkių dydis nagrinėtas atskirais aspektais. Kriščiukaitienė ir kt. (2007) pritaikė tiesinio programavimo metodiką modeliuodami ūkio dydį pagal technologinius apribojimus (empiriniai ūkių duomenys tiesiogiai nebuvo naudojami). Vinciūnienė ir Rauluškevičienė (2009) analizavo masto efektyvumo sklaidą pagal suvestinių ūkininkų ūkių duomenis. Pažymėtina, kad masto efektyvumas neleidžia įvertinti, ar mastas yra per didelis, ar per mažas. Optimalaus ūkio dydžio modeliavimas grindžiamas masto grąžos analize. Masto grąžos analizė gali būti atliekama dviem būdais: kokybiniu ir kiekybiniu. Atliekant kokybinę masto grąžos analizę, vertinama tik masto grąža (didėjanti, pastovi, mažėjanti), tačiau masto elastingumas neskaičiuojamas. Kiekybinis vertinimas suteikia galimybę nustatyti ir masto elastingumą, tačiau efektyviems ūkiams reikia numatyti papildomus įvertinius. Kokybinis vertinimas atliktas taikant duomenų apgaubties analizės metodus (Färe ir kt., 1983; Färe, Grosskopf, 1985; Grosskopf, 1986). Šie metodai leidžia įvertinti ūkių veiklos efektyvumą atsižvelgiant į skirtingas prielaidas apie gamybinės technologijos masto grąžą (kintanti, pastovi, mažėjanti). Įvertinus ūkių efektyvumą atsižvelgiant į skirtingas prielaidas, juos galima klasifikuoti pagal masto grąžos sritį, kurioje veikia atitinkamas ūkis. Šiame tyrime naudoti ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenys. Tyrimo imtis apėmė 200 respondentinių Lietuvos ūkininkų ūkių, veikusių 2004–2009 m., taigi naudoti 1200 stebėjimų duomenys. Straipsnyje modeliuojamas optimalus ūkininkų ūkių dydis, išreikštas skirtingais matais.Papildomai buvo analizuojami ekonominiai ūkių veiklos rodikliai skirtinguose masto grąžos intervaluose. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma ūkių veikė mažesniu nei optimalus mastu, t. y. didėjančios masto grąžos intervale. Tolesnė analizė atskleidė, kad ūkių dydis turėtų būti didinamas skirtingomis kryptimis atsižvelgiant į ūkininkavimo tipą. Augalininkystės ūkiai turėtų sumažinti darbo sąnaudas ir žemės ūkio naudmenų plotą, tačiau didinti ekonominį savo dydį. Augalininkystės ūkiuose naudojamo ilgalaikio turto dydis buvo artimas optimaliam. Mišrūs ūkiai turėtų plėstis visais atžvilgiais. Gyvulininkystės ūkiai turėtų didinti ekonominį dydį ir ilgalaikio turto apimtį. Atliktas tyrimas leidžia teigti, jog optimalus augalininkystės ūkio dydis yra apie 280 ha, mišraus ūkio – 200 ha, gyvulininkystės – 125 ha. Ekonominis ūkių dydis turėtų būti didinamas visų tipų ūkininkystėje (santykis tarp faktinio vidurkio ir reikšmės pastovios masto grąžos srityje buvo 0,54-0,95). Darbo sąnaudos turėtų būti mažinamos specializuotuose ūkiuose (augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių atitinkamų santykinių rodiklių reikšmės buvo atitinkamai 1,31 ir 1,04), o mišriuose ūkiuose jos buvo mažesnės nei esant optimaliam mastui (0,87). Dirbamosios žemės plotas augalininkystės (1,09) ir gyvulininkystės (1) ūkiuose buvo beveik optimalus, o mišrūs ūkiai jos naudojo per mažai (0,63). Augalininkystės ūkiuose buvo naudojamas optimalus ilgalaikio turto kiekis, o mišrūs ir gyvulininkystės ūkiai naudojo per mažus kiekius (atitinkamai 0,54 ir 0,88). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Duomenų apgaubties analizė; Efektyvumas; Produktyviausias gamybos mastas, efektyvumas, duomenų apgaubties analizė, ūkininkų ūkiai; Roduktyviausias gamybos mastas; Ūkininkų ūkiai; Data envelopment analysis; Efficiency; Family farms; Most productive scale size; Most productive scale size, efficiency, data envelopment analysis, family farms.

ENOptimal farm size and structure constitute an important issue for transitional economies. Indeed, modeling of the optimal farm size rests on an estimation of the returns to scale. This study estimated the optimal farm size in terms of different size measures. More specifically, the data envelopment analysis was employed to analyse the farm-level data and thus determine the prevailing returns to scale. This study utilised the qualitative approach (Färe et al., 1983; Färe, Grosskopf, 1985; Grosskopf, 1986). Furthermore, the economic indicators describing farm performance across different ranges of returns to scale were analysed. The Farm Accountancy Data Network data for 2004-2009 was used for the analysis. Results of the qualitative assessment of returns to scale across farming types did indicate that most of the analysed farms operated at a sub-optimal scale. The further analysis implied that farm size should be increased by the different means within different farming types. For instance, crop farms should reduce their labour input and UAA in order to ensure the scale efficiency. The economic size, however, needs to be expanded. Crop farms were operating at the optimal scale in terms of assets. Mixed farms should expand in terms of all of the size variables. Finally, livestock farms should increase their economic size and assets. Our study suggested that specialized crop farms should be ca. 280 ha in size, whereas mixed farms should cover 200 ha on average, and specialized livestock farms should reach 125 ha. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics