Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten "Kinder- und Hausmärchen" der Brüder Grimm

LTStraipsnio tikslas - remiantis rinktiniais pavyzdžiais apžvelgti vokiškų realijų pavadinimų atitikmenų vartojimą Juozo Balčikonio ir Adomo Prano Druktenio į lietuvių kalbą verstose brolių Grimų Vaikų ir namų pasakose. Vartojant realijų pavadinimų atitikmenis, didelis vaidmuo tenka metonimijai. Metonimija gali būti sąmoningai pavartota ieškant atitikmens, antra vertus, metonimija gali tapti išeitimi, kai atitikmenų lietuvių kalboje nėra. Dalis brolių Grimų pasakose esančių realijų pavadinimų ypatingi tuo, kad žymi informaciją, nebeatitinkančią šiuolaikinio žmogaus žinių. Taigi nuo lietuviškų atitikmenų parinkimo priklauso tai, kaip lietuvis skaitytojas supras šį jam erdvės ir laiko atžvilgiu svetimą kultūrinį pasaulį. Atitikmens parinkimas susijęs su bet kurių dviejų kalbų leksinės-semantinės ekvivalencijos problema. Pasitelkiant lietuviškus atitikmenis straipsnyje įvertinami Wernerio Kollerio (2011) atitikmenų tipai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasakos; Broliai Grimai; Kultūrinis pasaulis; Metonimija; Fairy tale; Brothers Grimm; Culture-bound words; Contiguity; Metonymy.

ENThe aim of the article is to connect the model of cognitive metonymy with the model of types of denotative equivalence on word level to check out the explanational potential of the model of cognitive metonymy for describing and explaining the use and occurance of word equivalents in the Lithuanian translations of the fairy tales of the Brothers' Grimm by Juozas Balčikonis (1938-1939) and Adomas Druktenis (1999-2001). The Brothers' Grimm fairy tales (GFT) can be seen in a wide sense as a source of the history of culture and social life in the German speaking countries of the 19th century. Culture-bound words refer to a special cultural knowledge, which is in a historical sense not or not completely compatible with the structure of knowledge in our present days, and refer to a common cultural knowledge of the community of German speaking countries. The translations of the GFT present ways of handling of German culture-bound words for foreign readers. In this article I want to show, if and how the translators achieved a correct and appropriate understanding of the culture-bound words by choosing equivalents. This allows to show what semantic and cognitive procedures stand behind the use of certain equivalents. By comparing the German original with the two Lithuanian translations it is possible to work out if and how the culture-bound words of the original texts are rendered in the translations, and finally to inductively conclude how far the conceptual metonymy takes part in rendering of culture-bound words in the target texts. Investigating this, there can be established modifications in the theory of conceptual metonymy in the framework of cognitive linguistics. [From the publication]