Kauno rajono apleistų (bešeimininkių) pastatų problemų analizė

LTPastaruoju metu Lietuvoje bei kitose Europos ir pasaulio valstybėse pastebimas statybų suaktyvėjimas, statoma daug naujos kokybės statinių. Tačiau Lietuvoje didelį rūpestį kelia sovietmečiu statyti, dabar apleisti ir nenaudojami žemės ūkio paskirties ir kaimo socialinės infrastruktūros pastatai. Tai buvę žemės ūkio, karinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties pastatai, praradę savo tiesioginę funkciją ir nenaudojami dėl blogos techninės būklės, didelių energijos sąnaudų, neturintys išliekamosios vertės. Stūksantys apleisti pastatai yra kraštovaizdžio vizualinės taršos objektai, keliantys grėsmę žmonių saugai ir nešantys materialinius nuostolius. Tyrimui pasirinktas Kauno rajonas. Tyrimu siekta nustatyti apleistų bešeimininkių pastatų, naudotų žemės ūkio veiklai, skaičių, jų poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir numatyti galimybes šiuos pastatus pritaikyti naudoti iš naujo. Apleistų statinių likvidavimo programos duomenimis (2008), bešeimininkių apleistų statinių Kauno rajone yra 171. Analizuojant pagal juridinį statusą, išskiriamos dvi statinių grupės: pirma grupė – 32 statiniai, neturintys bešeimininkio statuso dėl neužbaigtų teisinių procedūrų, antra grupė – 139 neūkiškai prižiūrimi ir techniškai neprižiūrimi pastatai. Tolesnis apleistų pastatų naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: galimybės nustatyti savininkus, galimybių statinius renovuoti, rasti naują paskirtį arba parduoti nugriauti (kai siekiama sutvarkyti teritoriją arba statyti naujus pastatus ankstesniųjų vietoje), cheminės taršos lygio, apleisto statinio padėties kraštovaizdyje, vizualinio poveikio, turizmo trasų, atstumo nuo garsių ir lankomų objektų, buvimo saugomose teritorijose arba arti jų.Apleisti statiniai darko vizualinį vaizdą, mažina estetinę vertę ir teršia aplinką. Likvidavus ar renovavus apleistus objektus, svarbu atkurti dėl žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, ankstesnę biologinę įvairovę. Kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas, jo tvarkymas ir formavimas, tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius, yra vienas iš svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose bei teisės aktuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apleistas (bešeimininkis) pastatas; Žemė; Kraštovaizdis; Tarša; Aplinkos apsauga.

EN[...] Aim: to perform an analysis of abandoned buildings in the Kaunas district. Research object – abandoned and derelict buildings used for agricultural purposes in the Kaunas district. Research methodology – the literature analysis method, statistical analysis and synthesis approach were used in the work. The analyzed buildings are situated in rural areas and the administrative buildings of the agricultural production make greater part; therefore, the agricultural land and its area are important factors influencing the functioning of these buildings. This topic is very important and poorly studied. Dere lict and abandoned buildings in the country basically be came a matter of great concern only a decade ago, when it became apparent that many improperly privatized buil dings would no longer be used fortheir intended purpose. Their technical condition is rapidly deteriorating, and the devastated building complexes pose a threat to peo ple and the environment. This problem is of national im portance, constituting a threat of serious consequences and should be tackled through a number of institutions. [...].The solution to the problem of abandoned (Antuche vičienė, 2005) buildings, including buildings in rural are as, must be combined with the provisions of the general plan of the territory of the Republic of Lithuania, that when realizing the country's management measures, social, eco nomic and ecological development interests and directions are harmonized and quality of life is improved. One of the general objectives of the most optimistic visions integrates the secondary use of abandoned rural buildings, and sug gests the need for an active investment choice to accelerate the reconstruction of object technology to create favorable conditions for business and service sector development. Abandoned buildings rain the visual image and reduce the aesthetic value and pollute the environment. After the liquidation or renovation of derelict objects, it is important to restore landscape complexes and objects affected by hu man activities as well as to restore previous biodiversity. [From the publication]