Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė

LTStraipsniu siekiama atsakyti į du klausimus: ar klasterinė analizė paranki ieškant ritmo tipologinių panašumų ir ja remiantis galima klasifikuoti iki šiol neanalizuotas kalbas ir į kurį klasterį - skiemeninio ar kirtinio ritmo kalbų - patenka lietuvių ir latvių kalbos. Tyrimui penki gimtakalbiai (latvis, lietuvė, švedas, islandė ir kinė) išvertė ir įrašė tą patį apie 1 min. trukmės tekstą. Programa PRAAT įrašai buvo anotuoti, naudojant Paolo Mairano sukurtą programą Correlatore (2.1 versija), buvo apskaičiuoti akustiniai ritmo koreliatai. Klasterinei analizei naudoti ir šios programos autoriaus Mairano (2011) gauti kitų kalbų ritmo tyrimo rezultatai. Duomenys suvesti į SPSS programą ir atlikta jų klasterinė analizė. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad hierarchinė ir dviejų žingsnių klasterinė analizė vienareikšmiškų atsakymų nepateikia. Hierarchinė analizė gana paranki klasterizuojant mažiau statistiškai apdorotus kintamuosius (ΔV, ΔС, %V, iš dalies ir varcoΔV, varcoΔC). Dviejų žingsnių analizę klasifikuojant kalbas pagal ritmą reikėtų taikyti labai atsargiai, nes jos rezultatai prieštaringi. Lietuvių ir latvių kalbos pagal visus analizuotus kintamuosius patenka į tą patį klasterį kartu su daugeliu kirtinio ritmo kalbų. Todėl galima būtų daryti atsargią išvadą, kad abiejų gyvųjų baltų kalbų ritmas panašus ir jį lemia kirtis. Tai kirtinio ritmo kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ritmas; Kirtinio ritmo kalbos; Skiemeninio ritmo kalbos; Akustiniai kalbos ritmo koreliatai; Klasterinė analizė; Rhythm; Stress-timed languages; Syllable-timed languages; Acoustic correlates of rhythm; Cluster analysis.

ENArticle aims to answer two questions: whether the cluster analysis is handy for finding typological rhythm similarities and on the basis of it so far unanalysed languages can be classified which cluster - stress-timed or syllable-timed languages - Lithuanian and Latvian languages fall into. For this study five native speakers (Latvian, Lithuanian, Swedish, Icelandic and Chinese) translated and recorded the same text. Text duration was about 1 minute. Records were annotated with the program PRAAT and acoustic correlates of rhythm were calculated using Program Correlatore developed by Paolo Mairano (2.1 version). Results of other languages estimated by the author of the program Mairano (2011) was used for cluster analysis. The data was entered to the SPSS program and a cluster analysis was performed. The results show that the hierarchical and two-step cluster analysis does not provide unambiguous results. Hierarchical analysis is pretty handy to cluster less statistically processed variables (ΔV, ΔC, %V, partly varcoΔV, varcoΔC). Two-step analysis should be used with caution because of its controversial results. Lithuanian and Latvian languages from all the variables fall into the same cluster together with a number of stress-timed languages. Therefore, it can be carefully concluded that rhythm of the two Baltic languages is similar and caused by stress. They are stress-timed languages. [From the publication]