Konstantino Sirvydo "Punktų sakymų" spaudmenys ir rašyba

LTStraipsnyje aptariami Konstantino Sirvydo Punktų sakymų (SP) spaudmenys ir svarbiausi rašybos ypatumai. SP rašybai didžiausią poveikį yra padariusios lotynų ir lenkų kalbos. Punktų sakymų pirmosios (1629) ir antrosios (1644) dalies rašyba ir spaudmenys neretai skiriasi. Kai kurie spaudmenys ir rašybos būdai abiejose dalyse yra epizodinio pobūdžio. SP vartojamų spaudmenų su diakritikais įvairovė didesnė nei Mikalojaus Daukšos postilėje ir Jono Jaknavičiaus „Ewangelie Polskie y Litewskie". Didžioji dalis diakritikų SP labai reti, bet dalis jų vartojami gana nuosekliai. Diakritikai kai kuriais atvejais žymėdavo kirčiuotą skiemenį arba būdavo homoformų ir homografų skyrimo priemonė, įvairavimas žymint pučiamuosius priebalsius ir afrikatas galėjo atsirasti tiek dėl techninių priežasčių, tiek atspindėti vilniečių kalboje vykusius kitimus. Lotynų kalbos pavyzdžiu buvo trumpinami žodžiai ir žymimi praleidimai. Kitaip nei pagrindiniame gotikiniame SP tekste, antikvos kursyvo didžiosioms raidėms ir žymėti vartoti trys skirtingi spaudmenys. Nuosekliai vartojamas <ł>. Ilgieji balsiai grafiškai žymimi nebuvo (ir <ū>atliko kitas funkcijas). Daugeliu atvejų įvairavo [e] ir [ai] žymėjimas po minkštojo priebalsio, asimiliuotų priebalsių perteikimas, priešdėlio iš- rašymas (prielinksnis visada rašomas „iž"). Žodžių rašymui kartu ir atskirai įtakos turėjo prozodika, kitų kalbų pavyzdys, spausdinimo techniniai ypatumai, leidėjų kalbinė kompetencija. Samplaikos dažnai rašomos vienu žodžiu. Ne rašymas kartu ir atskirai priklausė ir nuo veiksmažodžio formos. Didžiųjų raidžių rašymas paremtas lotynų ir lenkų kalbų tradicija, cituojamu šaltiniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstantinas Sirvydas; Spaudmenys; Diakritikai; Rašyba; Lotynų kalbos įtaka; Konstantinas Sirvydas; Typefaces; Diacritics; Orthography; Influence of Latin.

ENArticle decribes the usage of typefaces as well as the basic principles of orthography in Konstantinas Sirvydas' book of sermons "Gospel Points" (SP). Orthography of SP was mostly influenced by Latin and Polish. Most of the different diacritics are seldom used, but in most cases they are used consistently. In certain cases these diacritics are used to mark a stressed syllable or were a means of differentiation in homographs and homoforms. Variations in marking fricative consonants and affricates can be determined both by technical reasons in printing and by reflecting changes in the speech of Vilnius' residents. Typefaces used for marking abbreviations and omissions followed Latin traditions. Three different typefaces were used during printing for marking both the capital letters and in those parts of the text that were in antique cursive. No special letters were used to differentiate long vowels from short vowels. Variations are evident in marking: [e] and [ai] that follow a soft consonant; voiced consonants before voiceless, and voiceless consonants before voiced; the prefix iš-. Principles of combining adjacent words or writing them separately were influenced by prosodical features as well as by basic standards of other languages and also technical features of the printing process and language competence of editors and typesetters. Usage of capital letters is based on Latin and Polish or is taken from quotable sources. [From the publication]