Identifying gender in the archaeological record from Roman Period barrows with stone circles

LTVisuomenės susiskirstymas į du – vyrišką ir moterišką – polius yra nulemtas žmogaus biologijos, o jų paieška yra neatsiejama tyrimų dalis analizuojant laidojimo paminklų medžiagą. Šalia biologinės lyties, kaip pastovios kategorijos, individų amžius, bendruomenės elgsenos modeliai, tradicijos formavo socialinę lytį, kuri galėjo sutapti, tačiau galėjo ir nesutapti su biologine, ir turėjo savybę kisti. Siekiant patikrinti laidosenos ryšius su biologine lytimi, būtina archeologinių ir osteologinių duomenų koreliacija. Tačiau sąlygos tam ne visada tinkamos dėl nepakankamo antropologinės medžiagos išlikimo. Tuomet tenka pasikliauti kitais kriterijais. Dažniausiai vadovaujamasi lyčių darbo pasidalijimo principu. Faktiškai tai reiškia ne lyties atpažinimo metodiką, bet išankstinę lyčių poliarizaciją, kuri labai apriboja lyties ir jos funkcijų praeityje sampratą. Tai paskatino dar kartą įvertinti lyčių identifikavimo pagal veiklos pasidalijimo principą efektyvumą. Natūralu tikėtis, jog esant lyčių poliarizacijai binarija turėtų vienaip ar kitaip atsispindėti ir laidosenoje. Šio straipsnio tikslas ir būtų įvertinti, kokio lygio buvo lyčių opozicija laidosenoje ir ar ji turėjo tam tikro nelygiavertiškumo požymių. Kiekvienu atveju konkrečioje visuomenėje lyties ir laidosenos ryšiai galėjo skirtis, todėl visuomet būtina apsibrėžti būtent jai būdingą specifiką. Tyrimams pasirinkta romėniškojo laikotarpio Pilkapių su akmenų vainikais kultūra, duomenys iš pilkapių jos rytiniame areale. Tai 162 kapai, iš kurių 146 identifikuoti kaip suaugusių individų.Nesant osteologinių duomenų, kapai suskirstyti į tris grupes: kapai, kuriuose rasta ginklų – 58 kapai, kuriuose nerasta ginklų – 64 kapai ir kuriuose rasta tik kirvių – 24 kapai. Kirvio paskirtį tvirtai apibrėžti sunku, jie galėjo būti įvairiai naudojami tiek ūkyje, tiek karyboje. Todėl kapai, kuriuose rasta kirvių (bet nerasta ginklų) išskirti į atskirą grupę taip siekiant patikrinti, kuriai iš minėtų dviejų ji yra artimesnė ir ar tikrai kapai, kuriuose rasta kirvių, skirtini vyrams. Kiekviena šių grupių buvo analizuota įvertinant tokius laidosenos požymius: kapų vietą pilkapyje, mirusiųjų orientaciją pagal pasaulio šalis, akmenų konstrucijas kapuose, papuošalų rūšių ir tipų buvimą / nebuvimą, darbo įrankių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape; ietigalių ir kirvių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape. Nustatyta, kad romėniškojo laikotarpio visuomenės laidosenoje ryškių lytis poliarizuojančių ar nelygiateisiškumo ženklų nebuvo. Išanalizavus tris kapų grupes pagal šešis požymius keturi iš jų nerodo jokio ryšio su biologine lytimi. Mirusiųjų orientacija, akmenų konstrukcijos kapuose, dauguma papuošalų rūšių ir net jų tipai buvo tokie patys visuose kapuose. Net ir ginklai negali būti laikomi neginčijamu lyties tapatumo rodikliu. Toks laidosenos ambivalentiškumas gali reikšti, kad romėniškajame laikotarpyje dar nebuvo išsikristalizavęs poreikis pabrėžti vyriškojo ir moteriškojo prado atskirumą. Abiejų lyčių atstovai turėjo faktiškai vienodas galimybes tiek būti pagerbti jiems supilamu pilkapiu, tiek palaidoti anksčiau supiltame pilkapyje. Šia prasme kiek marginalesnė buvo kapų, kuriuose rasta tik kirvių, grupė – tokių kapų pilkapio centre nerasta. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltai, senasis geležies amžius, pilkapiai, laidosena, lytis; Kapai; Lyties identifikavimas; Pilkapių su akmenų vainikais kultūra; Romėniškasis laikotarpis; Įkapės; Barrows with stone circles; Gender identification; Grave goods; Graves; Roman Period; The Balts, Iron Age, burial mounds, burial rites, gender.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History