Ein Ungewöhnliches Kriegergrab aus dem Gräberfeld Mazkatuži

LTMazkatuži kapinynas (Rucavos seniūnija) yra nuodugniausiai ištirtas ir mažiausiai žinomas archeologinis senojo geležies amžiaus paminklas Kuršo pietvakariuose. Mazkatuži radavietė yra Šventosios upės dešiniajame krante, maždaug 15 km nuo Baltijos jūros pakrantės. Ji reprezentuoja nurodyto meto kuršių materialinę kultūrą ir laidoseną. Pietvakarinė Kuršo dalis liečiasi su Vakarų Lietuvos griautinių kapų su akmenų vainikais kultūra ir sudaro šios kultūros šiauriausiąją periferiją. Šis regionas nuo centrinės dalies skiriasi kai kuriais laidosenos ritualo ypatumais. Svarbiausi jų yra akmenųvainikų nebuvimas (dažniau aptinkami atskiri akmenys arba jų eilės) ir žemi sampilai virš kapų (Kapsēde, Mazkatuži). 1942 metais, kasinėjant Mazkatuži kapinyną, ant vienos kalvos (pasak E. Wahle’s, tai kalva numeris IV) po apdegusių akmenų ir medžio degėsių sluoksniu buvo atrastas kario kapas su žirgu (2, 5 pav.). Žirgas gulėjo tame pačiame lygyje kaip ir palaidotas karys. Šalia žirgo griaučių likučių rasti dvidaliai žąslai su šoniniais žiedais, į daugybę dalių suskilusi geležinė žirgo gerklės plokštelė, žalvarinė žirgo nosies plokštelė – plona plokštelė be papuošimų su ąselėmis šonuose ir viename gale, kuri odiniu dirželiu buvo pritvirtinta prie keturkampio skirstytuvo. Pusrutulio formos kniedės gali būti laikomos puošiamuoju elementu (6 pav.). Šitokios kamanos būdingos Dollkeimo-Kovrovo kultūrai (skirtingai nuo Mazkatuži kapinyne rastų apynasrių Dollkeimo-Kovrovo kultūros žąslai leidžia žirgo liežuviui laisvai judėti). Mazkatuži kapinyno 23 kape rasta daug įkapių, išdėliotų kuršiams tipiška tvarka.Galvūgalyje guli miniatiūrinis molinis indelis, siauraašmenis kirvis su skyle kote, durklas, ieties antgaliai, yla ir kaltas (7, 8 pav.). Ieties antgalių forma įprasta aptariamam laikotarpiui, kuršiams neįprastas tik įdėtų į kapą iečių kiekis – keturios. Neįprastas yra ir siauraašmenis kirvis. Papuošalai – antkaklė buoželiniais galais, dvi arba trys laiptelinės segės (V grupė pagal M. Michelbertą) – rasti taip, kaip jie buvo nešioti. Kapo viduryje rasti šalia vienas kito galąstuvai, du pentinai su spygliais lankelio priekyje ir viena sagtis, kurie buvo įdėti į kapą galbūt kaip papildomas inventorius (5, 7:5–7, 8:1, 8) pav. Mazkatuži kario kapo datavimą palengvina šešios romė- niškos žalvarinės monetos trijuose kapuose (11, 12, 21 kapai), trys iš jų buvo nustatytos: Hadrianas (117–138), Faustina Filija (apie 130–175), Markas Aurelijus (161–180). Tai leidžia mums datuoti po IV kalva esančius kapus B2/C1 periodu. Mazkatuži kapinyno kario kapas labai panašus į Dollkeimo-Kovrovo kultūros kapus. Šis kapas pateikia papildomos informacijos ir rodo, kokie intensyvūs senajame geležies amžiuje buvo ryšiai. Jie neapsiribojo vien prekių mainais, tai patvirtina santykinai didelis romėniškųjų žalvarinių monetų kiekis (Mazkatuži kapinyne rastos 29 tokios monetos), stiklo ir emalio karoliai, be to, kai kurių papuošalų ar ginklų formos. Buvus abipusę įtaką rodo ir laidosena, pavyzdžiui, žirgo laidosena, galbūt ir akmenų dėjimas virš kapų arba skydų įdėjimas į kapą. Galbūt kai kuriais atvejais negalima atmesti fizinio Rytų Prūsijos gyventojų buvimo vėlesnėse Kuršo srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai:Baltai; Ginkluotė; II amžiaus kapas; Kamanos; Mazkatuži kapinynas; Palaidojimai; Papuošalai; Pietvakarių Latvija; Romėniškasis geležies amžius; Vakarų baltai; Įrankiai; Archaeological finds; Archaeology; Balts; Bridle; Burials; Grave of 2 cent. AD; Mazkatuži Cemetery; Ornaments; Roman Iron Age; South-western Latvia; Tools; Weaponry; West Balts.